Griežtinama darbdavių atsakomybė už saugos ir sveikatos pažeidimus
Griežtini darbdaviams tenkančią atsakomybę, taip siekiant gerinti nelaimingų atsitikimų darbe, ypač statybų sektoriuje, prevenciją – tokiam Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) siūlymui šiandien posėdyje pritarė Vyriausybė. Numatyta, kad, pažeidus saugos ir sveikatos darbe reikalavimus, už pažeidimą turės atsakyti ne tik tiesiogiai atsakingi darbuotojai, kaip yra šiuo metu, bet ir juridiniai asmenys, t. y. darbdaviai. Jie privalės sumokėti nuo įmonės dydžio priklausančią papildomą nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo vienkartinę įmoką.
Be to, kartu pritarta ir kitiems darbo aplinką gerinantiems siūlymams – bus supaprastinta žmonių su negalia įsidarbinimo procedūra, neatskleidžiant darbdaviui tam tikrų jautrių duomenų, atsisakoma perteklinio reikalavimo asmenims su negalia pasitikrinti sveikatą. Šiems įstatymų pakeitimams dar turės pritarti Seimas.
Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės, duomenys rodo, kad nelaimingi atsitikimai darbe vis dar nėra retenybė, tad ieškoma būdų stiprinti prevenciją.
„Saugios ir sveikos darbo aplinkos sukūrimas privalo būti prioritetas. Kad vyksta ne visai taip, indikuoja tam tikri skaičiai, kai kontroliuojančios institucijos fiksuoja įvairius pažeidimus, neretai – ir po nelaimingų atsitikimų, kai negrįžtamai sužalojama žmonių sveikata. Mechanizmas, kai papildomas vienkartines įmokas, pažeidus reikalavimus, į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą turės mokėti darbdaviai, didins jų atsakomybę, motyvaciją stiprinti prevenciją darbo vietose“, – sako M. Navickienė.
Papildomos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo vienkartinės įmokos dydis, Seimui pritarus, būtų susietas su minimaliosios mėnesinės algos dydžiu. Įmonė, kurioje apdraustųjų asmenų skaičius – iki 49, už darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimą, dėl kurio galėjo atsirasti sunkių padarinių, mokėtų 3 MMA dydžio papildomą vienkartinę įmoką (šiuo metu – 2 772 Eur), įmonė, kurioje apdraustųjų asmenų skaičius – nuo 50 iki 249, – 6 MMA dydžio papildomą vienkartinę įmoką (šiuo metu – 5 544 Eur), įmonė, kurioje apdraustųjų asmenų skaičius – 250 ir daugiau, – 9 MMA dydžio papildomą vienkartinę įmoką (šiuo metu – 8 316 Eur).
Tuo metu, pavyzdžiui, Estijoje už darbuotojų saugos ir sveikatos pažeidimus juridiniams asmenims skiriamos baudos siekia nuo 1 iki 13 tūkst. Eur, Suomijoje – iki 850 tūkst. Eur.
Lietuvoje 2022 m., neįskaičiuojant nelaimingų atsitikimų darbe dėl eismo įvykių, įvyko 21 mirtinas ir 129 sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe, 2023 m. preliminariais duomenimis – 18 mirtinų ir 106 sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe. Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, daugiausiai – maždaug penktadalis – sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe įvyksta statybos ekonominės veiklos sekcijoje.
Taip pat siūloma įtvirtinti, kad nelaimingi atsitikimai pakeliui į darbą ar iš darbo, kuriuos ištyrus, nustatoma, kad juos lėmė ne apdraustojo asmens neblaivumas (girtumas) arba apsvaigimas nuo psichiką veikiančių medžiagų, yra pripažįstami draudžiamaisiais įvykiais. Tokį nutarimą yra pateikęs Konstitucinis Teismas.
Kiti svarbūs pakeitimai – įsidarbinantiems ar dirbantiems asmenims su negalia būtų užtikrinama teisė neatskleisti informacijos apie savo negalią, taip pat būtų atsisakyta perteklinio reikalavimo pasitikrinti sveikatą prieš įsidarbinant ar dirbant ir tais atvejais, kai jų darbo aplinkoje nenustatomi kenksmingi ar pavojingi profesinės rizikos veiksniai.
„Šie pakeitimai atvertų galimybes asmenims su negalia paprasčiau dalyvauti darbo rinkoje. O kitaip tariant, tai leistų užtikrinti ir geresnę jų finansinę padėtį, ir mažinti atskirtį“, – teigia ministrė M. Navickienė.
SADM atliktos ES valstybių narių apklausos duomenimis, dalis valstybių – Austrija, Kipras, Kroatija, Latvija, Portugalija, Rumunija, Vokietija – netaiko atskiro reikalavimo asmenims su negalia pasitikrinti sveikatą prieš įsidarbinant (tokiems asmenims taikomi bendri reikalavimai įsidarbinantiems asmenims ir darbuotojams dėl sveikatos patikrinimų).
2023 m. Lietuvoje gyveno apie 224,9 tūkst. asmenų su negalia, iš jų – 142,9 tūkst. darbingo amžiaus.