Dvasininkas V. Miliauskas: ne visa pagalba yra tik su siuntimais
„Prieš kreipdamiesi pagalbos žmonės išgyvena didelį stresą, ne kartą teko girdėti, kad prieš pirmąsias konsultacijas nemiega, stengiasi išvengti susitikimo“, – sako kunigas V. Miliauskas.
Daugelį metų priklausomybė dažnam siejosi su alkoholio ir narkotikų daroma žala. Visgi tie laikai jau seniai praeityje. Šiandien su priklausomybėmis padedantys kovoti specialistai pastebi, kad tenka susidurti su visa žalingų įpročių galybe – nuo negebėjimo pasakyti „ne“ azartiniams lošimams iki besaikio vaistų vartojimo.
Priklausomybės temoms aptarti skirtoje tinklalaidėje „Gabrielius“ apsilankęs priklausomybių konsultantas, evangelikų liuteronų kunigas VALDAS MILIAUSKAS sako, kad apie priklausomybes ir kovą su jomis svarbu nesustoti kalbėti.
„Visada bus žmonių, kurie pirmą kartą išgirs reikšmingą ir galbūt jų gyvenimą pakeisiančią informaciją“, – tęsia jau daugiau nei dešimtmetį ilgalaikės reabilitacijos centre dirbantis specialistas.
Per pastaruosius metus Lietuvoje keitėsi bendra valstybės politika, padedant žmonėms kovoje su priklausomybėmis. Šiuo metu tokius konsultantus kaip V. Miliauskas galima rasti jau visose šalies savivaldybių visuomenės sveikatos biuruose.
„Ne visa pagalba yra tik su siuntimais. Yra ir alternatyvų, kuriomis pasinaudojus paslaugos suteikiamos ne tik nemokamai, bet ir anonimiškai“, – sako pašnekovas.
Paklaustas, ar visuomenėje vis dar stigmatizuojami priklausomi žmonės, V. Miliauskas, lygindamas Lietuvos ir kitų Europos šalių pavyzdžius, išskiria du pagrindinius modelius. „Pagal vieną pasirinktą kelią visuomenė yra saugoma nuo priklausomų žmonių. Jie yra izoliuojami, apgyvendinami reabilitacijos įstaigose, siekiant, kad jų nesimatytų. Kito modelio esmė visiškai priešinga – juo siekiama išlaikyti žmogų visuomenėje“, – savo patirtimi, stebėdamas įvairių šalių veiklos kryptis kovoje su priklausomybėmis, dalijasi tinklalaidės svečias.
V. Miliauskas yra ne tik priklausomybių konsultantas, bet ir evangelikų liuteronų kunigas. Jo teigimu, tik mažoji dalis klientų jį atpažįsta kaip dvasininką.
„Turbūt vos keletas procentų iš atėjusiųjų žino apie mano bažnytinę veiklą. Tokiu atveju iš karto pasakau, kad mes nepažįstami. Mes kalbame tik apie priklausomybę“, – apie aiškiai atskiriamas pokalbio gaires kalba pašnekovas.
Evangelikų liuteronų kunigas nesistengia įpiršti dvasinių tiesų.
„Pats atėjimas pas priklausomybių konsultantą jau yra didelis lūžis. Prieš kreipdamiesi pagalbos žmonės išgyvena didelį stresą, ne kartą teko girdėti, kad prieš pirmąsias konsultacijas nemiega, stengiasi išvengti susitikimo“, – tęsia jau ne vienus metus su priklausomais žmonėmis dirbantis evangelikų liuteronų kunigas.