Kodėl Pagėgių krašte „pamirštas“ vandens turizmas?

2024-04-12
Pagėgiuose yra vaizdingų maršrutų, tačiau vandens turizmas nėra populiarinamas.
Pagėgiuose yra vaizdingų maršrutų, tačiau vandens turizmas nėra populiarinamas.
Pavasaris pamaryje skatina vandens turizmą. Pastebima, kad kasmet mažųjų laivelių skaičius Vakarų regiono vandens keliuose tik didėja. Tai lemia ne tik vaizdingi maršrutai, bet ir vystomi projektai. Šiemet aiškiai ištransliuota, kad Vakarų regiono savivaldybių tikslas – didinti mažųjų laivelių turizmą. O kaip su Pagėgiais? Kokią vietą čia užima vandens turizmas?

Turi aiškius tikslus

Mažųjų laivelių turizmas kelerius pastaruosius metus Minijos žemupyje, Nemuno deltoje ar Kuršių mariose sparčiai didėja. Jei anksčiau jachta ar kateris buvo išskirtinė priemonė, tai dabar vis daugiau žmonių juos įsigyja ne tik žvejybai, bet ir poilsiui ar pramogoms. Augantis laivelių skaičius smarkiai pagyvino laivybą Vakarų regiono vandens keliuose, tačiau tuo pačiu išryškino ir problemą – uosteliuose pradeda trūkti vietų, nes galinčių priimti didesnius laivelius yra vos keletas, likę neturi įplaukų, todėl į juos įplaukti laiveliams su gilesne grimzda yra neįmanoma.

Tai viena pagrindinių kliūčių dar labiau plėtoti vandens turizmą Vakarų regione, – sako Vidaus vandens kelių direkcija.

Regiono savivaldybės pritaria, kad būtina skatinti mažųjų laivelių turizmą, tačiau susiduriama ir su problemomis – didėjant laivelių srautui, pradeda trūkti vietų, nes kai kurie uosteliai neturi įplaukų, todėl negali priimti didesnių katerių ar jachtų. Todėl iškeltas tikslas – didinti mažųjų laivelių turizmą.

Pagėgiai taip pat turi visas galimybes populiarinti vandens turizmą. Į Šilutės kraštą atvyksta savo laiveliais gyventojai iš Kauno, Vilniaus bei kitų šalies vietų ir čia laiko savo vandens transporto priemones. Tą būtų galima daryti ir Pagėgiuose, jei tik būtų kur.

Pagėgių vicemerės Ligitos Kazlauskienės ir paklausėme, kokia vandens turizmo situacija šioje savivaldybėje.

Tikslai liko neaiškūs

Paaiškėjo, kad Pagėgiuose vandens turizmo srityje niekas nepasikeitė nuo praėjusių metų, ir kodėl šioje srityje tik vėžlio greičiu viskas iriasi pirmyn, yra atsakymas – dėl geopolitinės situacijos.

„Pagėgių savivaldybės teritorijoje esančioje Nemuno upės vagos atkarpoje nėra įrengtų prieplaukų, kurios atitiktų Statybos įstatymo sąlygų reikalavimus, taikomus prieplaukoms, taip pat esame pasienio savivaldybė, o geopolitinė situacija pastaraisiais metais įtempta ir nepalanki, todėl mažųjų laivelių turizmas ir apskritai laivyba savivaldybės teritorijoje nėra vykdoma“, - raštu atsakė vicemerė.

Pasak pašnekovės, Bitėnuose ir prie Rambyno kalno įrengtų prieplaukų ir įsigytų mobilių pontoninių lieptų eksploatavimas tiesiogiai susijęs su VšĮ „Pagėgių krašto turizmo ir verslo informacijos centras“ administruojamu laivu „Skalva“. Turizmo veiklą vykdė Pagėgių krašto laivas „Skalva“, tačiau veikla laikinai sustabdyta dėl techninių kliūčių, kurios yra sprendžiamos.

Kaip siekiama populiarinti vandens turizmą, taip ir liko neaišku. Nors čia tikrai galima daug ką nuveikti. Neabejojama, kad tikrai būtų norinčių atvykti ir užsiimti vandens pramogomis. Gal lengviau pasakyti, kad geopolitinė situacija pastaraisiais metais įtempta ir nepalanki, todėl mažųjų laivelių turizmas ir apskritai laivyba savivaldybės teritorijoje nėra vykdoma, o ne imti ir kurti savo krašto gerovę, pritraukti turistus, užsiimančius vandens turizmu.


Straipsnio komentarai

to jeigu2024-05-02
Nuo ko tie įtvirtinimai apsaugotų? Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Jeigu2024-05-01
Lietuvos gynybos programoj numatyta palei sieną su Rusija ir Baltarusiją įrengti gynybinius įtvirtinimus , tai apie kokį čia uostą svaigstat . Palei Nemuno upę , kur ribojasi su Rusija bus įrengti betoniniai įtvirtinimai . Komentaras patinka Komentaras nepatinka
spygl to patyręs2024-04-17
aš nedirbu statistikos tarnyboje, bet užtenka pasikalbėti tarp žvejų norinčių tokio reikalo. čia ne jachtų klubas reikalingas, o uostelis nedideliems, o gal ir didesniems laivukams, valtims, kateriams, kad galima būtų laikyti nedidelius laivukus ir pvz po darbo atlėkus sėst ir paplaukiot spiningaut. vietoj to, kad reiktų atsitempt ir nusikraudinėt laivuką, ko nepadarysi vienas nuo laivo tralo, o ir tam užtrunka laiko. o kas dėl finansavimo, jei jo neieškot, o tik laikyt administracijos dykaduonius, tai čia niekas svarbesnis nebeįvyks,kol galop atiduos Pagėgius Tauragei, po ko vėliau čia jokie pinigai nebeateis. Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Tas2024-04-17
Nu tai iš vis nieko nedarykit ir leiskit Pagėgiams natūraliai nudvėsti. Ir taip nėra čia ką veikti, žmonės bėga, o pelningiausia vieta - savivaldybė. Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Patyręsto spygl2024-04-17
Ok, gal gali pateikti kokią konkrečia norinčių laikyti laivelius ant pliko Nemuno kranto statistiką, kokia oficialius skaičiavimus, tyrimo duomenis? Jei negali- žiūrėk Komskio rinkiminių vizijų fantazijas apie jachtklubą Panemunėje. Ir užsisakyk dar viena Šilokarčiamos komplektą. Sustiprins tikėjimą. :) P.S. Gal dar pateiktum, kokio finansavimo ir iš kur galima tikėtis ubagų karlikinėje savivaldybėje. :) Komentaras patinka Komentaras nepatinka
spygl2024-04-16
to patyręs mąstymo kolapsą. neprifantazuok apie vegasus ar latvijas, pasidomėk pas žvejus kiek būtų norinčių čia laikyti sezonui laivelius, valtis, kad nereikėtų kaskart atsivežus Panemunėj nuleidinėt ir apsiraminsi su savo patyrimais. nelygink mobilių prieplaukų su įrengtu uosteliu. Skalvos tema irgi nelyginama. Kam ji tokia kelionė reikalinga, kelis km prasiplaukt... Komentaras patinka Komentaras nepatinka
> spygl2024-04-16
Yra laikančių laivelius Latvijos uostuose. Sako n kartų pigiau.
Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Patyręs to spygl2024-04-16
Tamsta paistai apie Las Vegas galimybes Pagėgiuose. Arba kaip Vasiukai persikels i Maskvą. Jau buvo mobilios prieplaukos už 70 milijonų įrengtos nuo Kauno iki Pagėgių kurių niekam absoliučiai nereikėjo. Nuplovė ir tas. O ,, Skalva'' prie Rambyno buvo vien nuostolis kol variklio neužkalė. :) Klaipėdą jis mat su Pagėgių geografine - ekonomine situacija palygino. DD Komentaras patinka Komentaras nepatinka
spygl2024-04-16
berods K,K rinkiminėj programoj buvo uosto planas, bet mažai kas supranta, kad tas turizmas neša ir pinigus savivaldybei. jei uostas būtų talpus, kiek vien už nuomą savivaldybė gautų pajamų. pvz klp uostely 5 metrų valties vieta 100 eu mėnesiui, o dar gauk ten vietą. amžinas biznis, bet kam tai įdomu čia? Komentaras patinka Komentaras nepatinka
štiš2024-04-15
Nuo kranto vaizdas gražesnis. Plaukiant Nemunu, žemiau Rambyno, vaizdą užstoja krantai, apaugę karklais...Kas kita - marias pasiekus...pakeliui į Nidą. Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Patyręs to tam2024-04-15
Niekas netrukdo ir dabar plaukioti, tik poreikio nėra. Kiek jūsų kaimuke turi jachtų?. Kur Jūsų manymų prieplauka Pagėgiuose natūrali yra?.. Komskio rinkiminėse fantazijose ar kaip? Ir iš kur pinigų gausit ją įrengti ant lygaus kranto, kuri plauna kasmetinis potvynis kas met?. Kelius nuplautus susitvarkykit, o paskui svaikit, plaukiotojai. :) Komentaras patinka Komentaras nepatinka
tam patyrusiam2024-04-15
nieko panašaus. Tikrai galėtų turistiniai laivukai plaukioti ir bėdų tame nematau. visai smagu būtų Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Patyręs2024-04-14
Sumalėt šūdą lygioje vietoje. Pagėgiuose Nemuno vaga yra visiškai netinkama uostams, o mobiliosios ar pastatytos yra nuplaunamos potvynio. Šilutės uostą didinti skatinkit, ten irgi vietos nėra. Komentaras patinka Komentaras nepatinka
vandens turizmas2024-04-13
1973 metų birželio mėn. buvo liūtis su ledais. Patvinusio Benininkų upelio srovė, žemiau tuometinės kepyklos (dabar Senukų parduotuvė) pradėjo nešti medinį lieptą. Keli paaugliai juo plaukė, būrelis žioplių (ir aš tarp jų) krantu sekė paskui. Praplaukė pro geležinkelio tunelį, Augustinavičių namą, anglinę, Pagėgių kaimą...Kiek buvo atrakcijos visiems...Permirkę , bet laimingi ėjome namo...Pusė šimtmečio prabėgo...prisimenu , kaip vakar... Komentaras patinka Komentaras nepatinka