Technologijos ir ūkininkų darbštumas bei žinios lėmė sėkmę

Penkis ūkius vienijantis pieninės galvijininkystės kooperatyvas, veikiantis jau daugiau kaip tris dešimtmečius, ir jo vadovas Remigijus Kelneris yra pavyzdys, kaip technologijos ir ūkininkų darbštumas bei žinios lemia sėkmę.

„Technologijos ir inovacijos augti siekiantiems ūkiams užtikrina konkurencingumą ir stabilumą. „Lumpėnų Rambynas“ yra pavyzdys, kaip investavimas į naujausias technologijas tampa neatsiejama sėkmingo pieno ūkio veiklos dalimi. Modernus pieno ūkis yra efektyvus, o technologijos ir, žinoma, ūkininkų darbas bei žinių siekis čia vaidina didelį vaidmenį“, - sako Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.

R. Kelneris neslepia, kad sukurti modernų ir konkurencingą ūkį padėjo įžvalgumas, nuojauta, kartais ir drąsiai priimti rizikingi sprendimai. Anot jo, „Lumpėnų Rambynui“ pakilti padėjo ir žinios, ir ūkio darbuotojų susitelkimas, ir Europos Sąjungos parama. Visko reikėjo iškart – ir naujų tvartų, ir šienavimo technikos.

„Mano varomoji jėga – truputis rizikos ir sunkumų. Iš esmės dėl savo sprendimų nebuvau nudegęs, dažniausiai pataikau. Gal todėl, kad vadovaujuosi taisykle – daryk tai, ką geriausiai išmanai", - sako modernaus ūkio savininkas, Pagėgių krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas.

Drąsūs, inovatyvūs sprendimai ir naujausios technologijos, suteikiančios galimybę nuolat stebėti bei valdyti gamybos procesus, optimizuoti resursų naudojimą, gerinti gyvūnų gerovę ir sumažinti neigiamą poveikį aplinkai, leido „Lumpėnų Rambynui“ sustiprėti.

Įsigyti tokias technologijas ir tapti  vienu moderniausių Lietuvoje pienininkystės ūkių padėjo Žemės ūkio ministerijos ir Europos Sąjungos parama. Gavęs paramą iš Kaimo plėtros programos (KPP), kooperatyvas įsigijo grandininę mėšlo pašalinimo sistemą, pieno aušintuvą, melžimo robotus, veršelių girdyklas ir kitos reikalingos įrangos bei technikos.

Karuselinę 40 vietų melžimo aikštelę kooperatyvas taip pat įsigijo gavęs KPP paramą investicijoms į žemės ūkio valdas.

Kooperatyvas numatė ir daugiau investicijų, planuojama įsigyti krautuvą, mėšlo separavimo – pasterizavimo sistemą, augmenijos smulkintuvą, savaeigį savikrovį pašarų maišytuvą – dalintuvą ir kitos veiklai vykdyti reikalingos įrangos.

Surėmus pečius – lengviau, nauda ne tik kooperatyvo nariams, bet ir visam kaimui

Šiuo metu „Lumpėnų Rambynas“ priklauso penkiems dalininkams, trys iš jų yra šeimos nariai. Kooperatyve iš viso dirba 38 žmonių. Pagrindinė kooperatyvo kryptis – galvijininkystė, pieno ūkis. Šiuo metu ūkyje yra apie 960 gyvulių, iš kurių 560 – melžiamos karvės. Jų skaičių kooperatyvas siekia padidinti iki 1000 – reikės daugiau tvartų, todėl bulių atsisakoma.

Kooperatyvas dirba 650 ha žemės (339 ha nuosavos), o kartu su aptarnaujamais ūkininkais – 1 200 ha. Tiek žemės pakanka ne tik pašarams pasigaminti, bet ir užauginti maistinių javų bei rapsų, kuriuos pardavus papildomas kooperatyvo biudžetas.  Dar viena alternatyvi veikla, padedanti uždirbti – paslaugų teikimas kitiems ūkiams.

„Pavyzdžiui, žolę, kukurūzus sėjam, nupurškiam, smulkinam, priimame grūdus išvalyti, superkame iš artimų ūkių, nuvežame grūdus pagal poreikį“, - pasakoja Remigijus, kurį nesustoti ir siekti daugiau įkvepia šeima.

„Dirbti ir nesustoti įkvepia šeima, dukros gyvena tame pačiame kaime, reikia daryti taip, kad ir šeimai ir kaimui būtų gerai. Trys dukros, devyni anūkai, visi gyvename toje pačioje gatvėje. Visos dukros ūkininkauja“, - džiaugiasi kooperatyvo vadovas.

Ūkio tvartai, statyti 1997 m., yra su atviru kraigu – tokių pavyzdžių R. Kelneris matė Vokietijoje. Ten, pasak jo, ir kilo mintis laikyti galvijus šalto tipo tvartuose. Oras tokiam tvarte laisvai cirkuliuoja, todėl kaupiasi mažiau amoniako ir labiau juntamas pašarų, o ne mėšlo kvapas. Šiuo metu vykdoma jau antra rekonstrukcija, keičiamos grindys, investuojama į atnaujinimą.

Melžiamų karvių bandą sudaro holšteinizuotos Lietuvos juodmargės. Veislė nuolat gerinama, grynaveislių juodmargių liko mažiau nei 100.  Per dieną „Lumpėnų Rambyne" pagaminama 18,5 t pieno. Vidutinis karvės produktyvumas – 12 848 tūkst. litrai pieno per metus.

„Technologijos yra žemės ūkio ateitis, nes tik toks ūkis, kuris taiko naujausias technologijas, gali būti patrauklus jaunimui“, – džiaugiasi savo sprendimais Remigijus, kurio vaikai pasekė tėvų pėdomis.