500 metų jubiliejų įamžins technikos paminklas - elektros stulpas

Konkursas
 
Kaip sakė Šilutės rajono savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė, kuri ir ėmėsi organizacinių šio konkurso darbų, buvo parengtas ir išsiųstas kvietimas dešimčiai menininkų, tarp kurių buvo ir šalyje žinomų, ir vietos dailininkų, galinčių tokį ženklą sukurti.

Pasiūlymo buvo laukiama pusantro mėnesio, nes, anot Kultūros skyriaus vedėjos, pasiūlymas gimsta iš anksto arba visai negimsta. Buvo nuspręsta, kad šio laiko užteks minčiai suformuluoti, juo labiau, kad tai iš pradžių - tik idėjų konkursas.  

Komisijai vadovavo Savivaldybės administracijos direktorės pavaduotoja Dainora Butvydienė, nariai: vyriausiasis Šilutės rajono architektas Edmundas Benetis, Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė, Viešųjų pirkimų skyriaus vedėja Eglė Limbienė, Šilutės rajono vaikų meno mokyklos direktorės pavaduotojas Arnoldas Milukas, tautodailininkė, etnografė Birutė Servienė ir Vilniaus dailės akademijos Telšių dailės fakulteto Dizaino katedros dėstytojas, profesorius Petras Gintalas.

Simbolinės datos penktadienį ši komisija ir susipažino su gautais dviem pasiūlymais. Apžiūrėję juos komisijos nariai nusprendė, kad vienas yra labai panašus į tai, ką kažkada siūlė garsus skulptorius, ir buvo tik prastesnis variantas. Kitas pasiūlymas iš karto patraukė visų dėmesį – buvo siūloma pastatyti metalinę konstrukciją. Atplėšus neįvardintus vokus paaiškėjo, kad tokį simbolį Šilutės jubiliejui pažymėti siūlo Šilutės Meno mokyklos Kintų dailės skyriaus mokytojas R.Tarvydas, kuris, beje, nekantriai už durų laukė komisijos sprendimo ir norėjo pamatyti kitų kandidatų siūlymus. Pasitaikius tokiai progai komisijos nariai R.Tarvydą pasikvietė, kad jis plačiau pristatytų savo idėją.  

Simbolis - technikos paminklas
 
Ne vieną plačiai žinomą simbolį sukūręs R.Tarvydas komisijai paaiškino, kad iš pradžių net neketino dalyvauti šiame konkurse. Tačiau, kai visai atsitiktinai akys užkliuvo už Lietuvininkų gatvės pabaigoje, šalia SEB banko, stovinčio ir per stebuklą iki mūsų dienų išlikusio seno priešakinio elektros stulpo, jam kilo puiki idėja, kad čia gali būti miesto 500 metų jubiliejų žymintis ženklas.

Jo nuomone, galimi du variantai – esamą perkelti į vietą prie skvero arba pagaminti tokį patį naują, senąjį paliekant jo istorinėje vietoje. Šis elektros stulpas yra idealių proporcijų, kurios puikiai derėtų prie to skvero. Prie pastato elektros stulpas atrodo aukštas ir labai didelis. Įkurdinus jį prie skverelio, jis būtų matomas iš visų pusių: palydėtų išvažiuojančiuosius iš miesto, sutiktų atvykstančiuosius. Viršuje galima įrengti švyturio lempą, kuri rodytų kelią po įvairius kraštus išsibarsčiusiems miesto gyventojams.

Šis technikos paminklas yra keturkampis, lyg simbolizuotų keturis kaimus, kurie ir davė pradžią dabartiniam miestui, į viršų siaurėja, primindamas grakštų obeliską, o metalinės konstrukcijos - tarsi šiam kraštui būdingi metaliniai tiltai, kurie padaryti iš labai panašių, tarpusavyje sukniedytų detalių.

Autorius svarstė, kad tai - turbūt vienintelis toks likęs elektros stulpas visame šiame krašte. R.Tarvydas pastebėjo, kad gimtojoje Klaipėdoje, savo vaikystės metais, tokiais stulpais karstydavosi, o šiandien jų jau nėra, išskyrus visiškai atsitiktinai vieną likusį čia, Šilutėje. Tai rodo ir buvus aukštą mūsų miesto išsivystymo lygį.

R.Tarvydas atkreipė dėmesį, kad tai - tik pasiūlymas. Jei šis pasiūlymas patiks, reikėtų suburti darbo grupę iš istorikų, architektų, dailininkų ir panašių specialistų, kurie turėtų iki galo suformuoti šio simbolio – ženklo vaizdą, kaip jis turėtų atrodyti. Vadinasi, darbo dar laukia nemažai, nes viską reikia gerai apgalvoti ir meniškai pateikti.

Profesorius P.Gintalas siūlymui labai pritaria

Kaip telefonu sakė komisijos darbe dalyvavęs profesorius P.Gintalas, iš pradžių jis nustebo, kad tiek mažai sulaukta siūlymų ir teks aptarti bei vertinti tik du darbus. Tačiau tas pasiūlymas, kuriam pritarė ir visa komisija, jam pasirodė pats patraukliausias. O vėliau, jau grįždamas namo į Telšius, suprato, kad vargiai toje vietoje kas prasmingesnio ir išmintingesnio gali tikti.
 
Pats augo Palangoje, vaikystėje lankydavosi Klaipėdoje, Šilutėje ir visados atkreipdavo dėmesį į aukštesnį šių miestų gyvenimo lygį bei išsivystymą. Buvusios elektros linijos - tarsi vienas iš krašto gerovės ženklų, todėl šis simbolis Lietuvininkų gatvės pabaigoje būtų labai prasmingas. P.Gintalas sutinka su autoriaus nuomone, kad tai ir tiltų, ar kitokių ažūrinių konstrukcijų, kurių būta šiame krašte nemažai, priminimas.
 
P.Gintalas atkreipė dėmesį, kad dažnai mes skubėdami praeiname pro daugelį dalykų, nepamatome, kokie jie gražūs, nors ir labai paprasti. Apžiūrėjus minėtą elektros stulpą, technikos paminklą, reikia pastebėti jo dailią konstrukciją, grakščias formas. Žinoma, dar reikėtų nemažai padirbėti, kol iš jo gims meno kūrinys.

Be to, laukia ir dar vienas darbas – prijaukinti, pripratinti prie šio ženklo visą Šilutės bendruomenę. Tai nebus paprasta, nes šiandien, kai kiekvienas gali nevaržomai reikšti savo nuomonę (dažnai net neargumentuotą), reikės nemažai pastangų, kad bendruomenė pamatytų šiame “daikte” slypintį grožį bei suvoktų, kokią vertybę pavyko išsaugoti ir kokią praeities šilumą bei dvasią jis skleidžia.