Žuvų augintojus Kintuose terorizuoja kormoranai

Įprastos baidyklės krante ir vidury vandenų negelbsti. Tad žuvininkai įsigijo kitokias, bet ir plėšrių paukščių riksmo kormoranai nebijo. Nebijo ir prie tvenkinių šaudančių patrankų, kurios įjungiamos tik dieną, kad rytais aplinkinių kaimų nežadintų.

Kintų tvenkinių darbuotojai kasryt nuo 4 valandos ant kojų. Ir kasryt tą patį vaizdą regi. Iš pradžių pasirodo kormoranai žvalgai, o paskui į tvenkinius supuola tūkstančiai.

„Po to reikia lakstyti su nešiojamais lazeriukais, kadangi medžioti, šaudyti ir baidyti negalima, patrankos jungti negalime. Svarbiausia juos užtikti ir nubaidyti. Nelaukti, kol jie nusileis, nes 1 nusileidimas gali kokią pusę tonos žuvies išnešti“, – kalbėjo Kintų tvenkinių vadovas Rimgaudas Višinskas.

Suvalgo daug žuvies

„Šiame regione yra apie 40 tūkstančių kormoranų, kasdien suvalgo po pusę kilogramo žuvies. Tai 20 tonų per dieną. Paskaičiuokite, kiek gaunasi per 9-10 mėnesių metuose. Jokie žvejai, jokios jų brigados nesugauna tiek žuvies. Tuo labiau, ta žuvis – didelė dalis mailius, jaunikliai. Nors kormoranai čia tvenkiniuose be problemų ima karpį, kuris yra pusės kilogramo“, – pasakojo ichtiologas Egidijus Žymančius.

Anksčiau kormoranai bijodavo bent šūvių.

„Kada intensyviausiai žuvis turi augti, priprasti, tai yra nuo kovo iki spalio mėnesio, 2,5 mėnesio neleidžia medžioti. Ir tie tarpai, mėnesį negalima, kitas – pusantro mėnesio negalima. Kažkoks absurdas. Turi savo turtą ir negali jo apginti“, – piktinosi R. Višinskas.

Atsakė raštu

Aplinkos apsaugos agentūra atsakė raštu: „Medžioklė, kaip didžiųjų kormoranų žalos mažinimo priemonių taikymas, leidžiamas periodais. <...> Agentūra vertina kiekvieno konkretaus ūkio pateiktus duomenis už ankstesnius metus pagal didžiausią daromą žalą akvakultūrai ir rūšies paėmimo iš gamtos intensyvumą.“

Agentūra teigia, kad alternatyvių priemonių taikymas žuvininkystės ūkiams neribojamas. Valdininkai net sudarė sąrašą, kaip su saugomų kormoranų daroma žala kovoti. Tarkim, siūlo tvenkinius uždengti ar virš jų nutiesti lynus.

„Kormoranų kiekis mūsų regione priklauso nuo to, kokie orai. Ypatingai, jeigu yra dideli vėjai, jie negali žvejoti jūroje ar mariose, skrenda čia, nežiūri į terminus ar datas kažkokiai. <...> Jeigu ištiesime lynus ant kilometrinio tvenkinio, kur yra 100 hektarų – pabandykite padaryti. O kita vertus, į tuos tinklus įsipainios reti, saugomi paukščiai, kurie Raudonose knygose. Čia logikos nėra. Kitas siūlymas, padaryti papildomus tvenkinius, kur suleisti menkavertes žuvis, ten varlės būtų – iš vis juoką kelia. Pasakyk tu kormoranui, kad jis turi leistis į šitą tvenkinį ir tą žuvį valgyti“, – kalbėjo E. Žymančius.

Padaro didelę žalą

Žuvų augintojus Kintuose terorizuojantys kormoranai kasmet padaro po daugmaž 200 tūkstančių eurų žalos, bet kompensacijos esą tesiekia vos 5 procentus.

„Dar pora trejetų metų ir reikės turbūt bankrutuoti, nes tokiais tempais ir su tokiais protingais kabutėse nurodymais ar leidimais, tai iš principo kova su vėjo malūnais, – tikino Kintų tvenkinių vadovas. – Mes galime atiduoti gamtai tuos tvenkinius, tegul naudoja, tegul sumoka mums kompensaciją, taip pat, kaip žvejams, kurie mariose žvejoja“.

Šiemet išduoti leidimai su numatytais periodais kormoranų medžioklei nebus keičiami, nes to įstatymai nenumato.