Šilutėje ir Pagėgiuose rinkėjai antrame prezidento rinkimų ture norėjo matyti tuos pačius kandidatus
Pagėgiuose ir Šilutėje į rinkimus atėjo daugiau kaip 50 proc. šių savivaldybių rinkėjų. Asociatyvi VRK nuotr.
Prezidento rinkimuose šiemet dalyvavo daugiausia rinkėjų nuo 1997-ųjų – 59,37 procento. Šį kartą 2019 metų istorija kartojasi: po penkerių metų pertraukos antrajame ture vėl susitiks Gitanas Nausėda ir Ingrida Šimonytė.
Jėgos šį kartą nebebuvo lygios
Pirminiai Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenys. Suskaičiavus daugiau nei pusės šiemet prezidento rinkimuose balsavusių rinkėjų valią, G. Nausėda surinko 44,19 proc. balsų, I. Šimonytė – 19,78 proc.
2019 metais varžovų jėgos buvo lygesnės, tuomet jie abu per pirmąjį turą surinko maždaug po 31 proc. rinkėjų balsų.
Šiais metais dėl prezidento posto varžėsi aštuoni politikai.
VRK duomenimis, advokatas Ignas Vėgėlė surinko 12,37 proc., partijos „Nemuno aušra“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis – 9,27 proc., medikas Eduardas Vaitkus – 7,32 proc., teisininkas Dainius Žalimas – 3,54 proc., Darbo partijos lyderis, Seimo narys Andrius Mazuronis – 1,38 proc., buvęs krašto apsaugos viceministras Giedrimas Jeglinskas – 1,35 procento.
Pagėgiuose atėjo 52,57 proc. rinkėjų
VRK duomenimis, sekmadienį savo valią pareiškė 47,78 proc. rinkėjų. Dar 11,59 proc. jų balsavo iš anksto.
Didesnis aktyvumas prezidento rinkimų pirmajame ture registruotas tik 1993 ir 1997 metais, tuomet atitinkamai balsavo 78,6 proc. bei 71,45 proc. rinkimų teisę turinčių piliečių.
Vėlesniais metais balsuoti ateidavo nuo 48,4 proc. (2004 metais) iki 53,9 proc. (2002 metais) rinkėjų.
Rinkėjų sąraše šiemet iš viso buvo 2 mln. 385 tūkst. 234 piliečiai.
Pagėgiuose iš viso rinkėjų sąraše įrašyti 6 462 rinkėjai, rinkimuose dalyvavo 3 397 asmenys (52,57 proc.). Negaliojančių biuletenių rasta 25 vienetai, galiojančių – 3 372.
Pagėgių apygardoje daugiausia balsų skirta prezidentui G. Nausėdai. Iš jų 53,46 proc. rinkosi dabartinį prezidentą. Už R. Žemaitaitį balsavo 17,52 proc., I. Vėgėlę – 10,63 proc., už I. Šimonytę – 8,10 proc., už E. Vaitkų – 4,53 proc., D. Žalimą – 2 proc., A. Mazuronį – 1,91 proc., G. Jeglinską – 1,12 proc. atėjusių balsuoti pagėgiškių.
Šilutės krašte balsavo 58,22 proc. rinkėjų
Kiek aktyviau savo valią sekmadienį išreiškė šilutiškiai. Šioje apygardoje rinkėjų sąraše įrašyta 18 225 rinkėjai. Rinkimuose dalyvavo 10 610 rinkėjų (58,22 proc.). Balsadėžėse rasta 69 negaliojantys biuleteniai. Galiojančių – 10 541.
Šilutės krašte iš visų kandidatų labiausiai buvo palaikomi du kandidatai. Tai dabartinis prezidentas G. Nausėda, kurį palaikė 43,247 proc. atėjusių balsuoti šilutiškių, ir R. Žemaitaitis, kurį palaikė 30,35 proc. pamario krašto rinkėjų.
Už I. Šimonytę balsavo 10,13 proc. šilutiškių, už I. Vėgėlę – 7,71 proc., už E. Vaitkų – 4,10 proc., už D. Žalimą – 1,68 proc., už G. Jeglinską – 1,08 proc., už A. Mazuronį – 0,83 proc.
Referendumas neįvyko
Su prezidento rinkimais Lietuvoje vyko ir privalomasis referendumas dėl dvigubos pilietybės išplėtimo.
Siūlyta pakeisti Konstituciją iš jos išbraukiant sakinį, kuris dabar užkerta kelią Lietuvos piliečiams įgyti antrą pilietybę – kad „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“.
Pareikšti nuomonę reikėjo dėl pataisytos Konstitucijos formuluotės: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais. Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato įstatymas.“
Po penkerių metų surengtas antrasis bandymas pakeisti Konstituciją išplečiant dvigubos pilietybės suteikimo galimybes irgi buvo nesėkmingas.
Naujausiais VRK duomenimis, suskaičiavus absoliučią daugumą balsų, referendume dalyvavo 1 mln. 396 tūkst. 828 arba 59 proc. rinkėjų.
Iš jų pilietybės pokyčiams pritarė 1 mln. 11 tūkst. 14 arba 73,9 proc. balsavusiųjų, tačiau to nepakako.
Kad Konstitucijos pataisa dėl pilietybės būtų priimta, už ją privalo balsuoti ne mažiau kaip pusė rinkimų teisę turinčių asmenų. Rinkėjų sąraše šiemet iš viso buvo 2 mln. 385 tūkst. 234 piliečiai. Todėl privalu buvo surinkti 1 mln. 192 tūkst. 617 rinkėjų balsų.
Rinkimuose užfiksuota nesklandumų
Policijai buvo pranešta, kad Šilutės rajone, Vainuto seniūnijoje, nakčiai paliktos neužrakintos rinkimų apylinkės durys.
Pareigūnai pajudino laukines duris, jos buvo nepilnai užrakintos, atvykusi pirmininkė jas užplombavo - pažeidimų nėra.
Radviliškio rajone taip pat buvo neužrakintos seniūnijos durys Daugėlaičių kaime. Rinkimų komisijos pirmininkas paaiškino, kad durų neužrakino, nes sugedęs užraktas.
Dėl neužrakintų rinkimų apylinkių durų pranešimai taip pat buvo gauti iš Naujosios Akmenės bei Telšių rajono Gedrimų kaimo. Pareigūnams pažiūrėjus, jokių pažeidimų nerasta, laužimo požymių nebuvo.
Vilniaus miesto B. Sruogos rinkimų apylinkėje kilo įtarimų, kad viena komisijos narė gali būti apsvaigusi. Buvo iškviesti policijos pareigūnai, jie komisijos narei nustatė girtumą – 0,15 promilės. Ji nušalinta nuo darbo, o protokolas jai nebuvo surašytas, nes už pasirodymą neblaiviam viešoje vietoje asmuo gali būti baudžiamas, kai keikiasi necenzūriniais žodžiais, užkabina šalia esančius ir pan.