Šilutės savivaldybės administracijoje – sovietmečio „tradicijos“

Pradedant tarpusavio santykiais, klerkų elgesiu gyventojų atžvilgiu, užrūgusiomis ir niekaip neišsprendžiamomis problemomis, požiūriu į paveldą, veiklos simuliacija, pagalbos šauksmų ignoravimu, nykiu valdininkų atsirašinėjimu ir piktybišku neveikimu, atsakomybės kratymusi, korupciniais saitais, nematomu, bet nujaučiamu „švogerizmu“, kai apčiuopi esant ryšius, bet negali įrodyti veikimo išvien.

Galiu vardinti ir vardinti, tik kol patys piliečiai neatsibus ir nekils kovon vieningai už savo teises, niekas nesikeis. Į mane pagalbos kreipėsi ne vienas, tik dauguma atvejų, kai iškyla reikalas save įvardinti – daugelis „neria į krūmus“. Tu, durne, kovok už mane, o aš pastovėsiu po medžiu. Tad interesantams duosiu patarimą, nors nemėgstu jų dalinti: kreiptis galite tik tuo atveju, jei stovėsite greta manęs. O jei nenorite to daryti, bijote ir drebinate kinkas – gyvenkite su tomis problemomis toliau ir nesiskųskite. Nebūsiu „supermergaite“ bailiams ginti.

Istorija ši prasidėjo prieš penkerius metus, kai Rasa S. Šilojų gatvėje iš savivaldybės gavo socialinį būstą. Mokesčius mokame visi tvarkingai, tvarkingai juos mokėjo ir Rasa, tik labai keistu būdu. Keistumas šis buvo namo administratoriaus elgesyje – jis reikalavo mokėti jam grynais. Rasa užsivedė užrašų knygutę, kur fiksavo visus rodmenis, mokėjimus, su kuo eidavo pas namo administratorių, kad tai užfiksuotų. Rodmenis rašydavosi ponia žmona-buhalterė „ant popieriuko“, kas labai suneramino p. Rasą ir kartą ji paprašė sutikrinti duomenis. Duomenys neatitiko, atspėjote. Grynieji sumokėti.

O administratorius, kaip paaiškėjo, savo poste atsirado savaime – pakeitė prieš tai buvusiąją ir palikusią skolas administratorę. Tiesiog atsitūpė jos vieton ir toliau valdė du Šilojų gatvės namus. Atsitūpė ne tik jis, o ir jo žmona, kuri šeimyninės rangos metodu tose pačiose namų bendrijose dirba buhaltere. Kaip pažįstama, ar ne? Darnus šeimyninis tandemas nuostabioje darbo vietoje. Tik man regis, tam postui užimti reikalingas gyventojų susirinkimas, rinkimai, kur visi balsuoja ir išrenka pirmininką, reikalinga darbo sutartis (kurios šiuo atveju nėra) ir reikalingos ataskaitos apie nuveiktus darbus, už kuriuos gyventojai bendru sutarimu administratoriui moka į bendrijos sąskaitą, tai finansinės atsakomybės pareigos. Gyventojai periodiškai rengiamuose susirinkimuose turi teisę pareikšti pastabas, pretenzijas pirmininkui, siūlyti sprendimo būdus trūkumams šalinti. Būti aktyviais piliečiais ir sąmoningais bendrijos nariais.

Šiuo atveju to nėra. Vadinasi, ponas ima pinigus „juodais“ ir tai visus tenkina?

Su Rasa atėjusi gretimo namo gyventoja Danutė, kurios prievaizdu yra tas pats ponas Povilas Norvilas, tikina, kad jų namo gyventojai mokesčius surinkti kviečiami į sklepą. Gauna pranešimus-špargalkes apie paskirtą datą, laiką bei mokėtiną sumą paslaptingoje vietelėje. Sklepelyje. Visai kaip „Kardo ir žagrės“ slaptos sąjungos nariai iš filmo „Dvylika kėdžių“. Kisos Vorobjaninovo rolėje – minėtasis ponas Povilas, bajorų vadovas, žmogus artimas imperatoriui.

Bendrijos sąskaitos nebuvo iki tol, kol p. Rasa nepradėjo jos reikalauti: savivaldybės administraciją informavo apie situaciją ir pareikalavo bendrijos banko sąskaitos. Sutikite, kad tai normalu. Nežinau, kas už komunalines paslaugas moka tokiu būdu (sklepe grynais), tie laikai jau seniai užmarštyje, bet Šilojų gatvėje jie žydi gegužio žiedais!

Savivaldybės atstovai, informavus apie padėtį, atvykę nebuvo, nors p. A. Jurkus atsakomajame rašte teigia, kad visuotinis gyventojų susirinkimas buvęs ir jame savivaldybės atstovai dalyvavo (nuotoliniu ar ekstrasensoriniu būdu?), p. Norvilas įpareigotas geruoju pateikti bendrijos sąskaitos numerį gyventojams. Paaiškinu: kaip gyvenančiai socialiniame būste, Rasai savivaldybė turėjo atsiųsti atstovą į bendrijos susirinkimą, bet nė vienas atstovas neatvyko.

- Buvau apstulbusi, - sakė Rasa, - koks susirinkimas? Jokio susirinkimo nebuvo ir jokie savivaldybės atstovai nedalyvavo. Visi kaimynai raštą skaitė išplėstomis iš nuostabos akimis.

Nuraminsiu – galėjo dalyvauti savivaldybės atstovų eteriniai kūnai, todėl jų niekas ir nematė. Mes juk galimai gyvename keturmatėje erdvėje, visokie astraliniai kūnai supa mus ir egregorai plevena. Ar kas ten...

Juokingiausia, kad dėl tokios „špargalkų“ dalinimo situacijos gyventojos kreipėsi į VMI, ar tai teisėta, ir ar taip gali būti – VMI tylėjo, kaip prisisėmusi vandens į burną. Tiksliau – visiškai gyventojų nepriėmė. N e p r i ė m ė. Kas tai, yra lygesnių už lygius? Ar gal galimai Šilutės VMI skatina šešėlį? Kiek dar tokių „Kisų Vorobjaninovų“ tūno slaptuose sklepeliuose Šilutėje ir nevaldomai renka duokles kaip čingischanai maharadžai?

Iškilus visam šiam brudui paviršiun, jis ne tik kad nebuvo iškuoptas – p. Danutė buvo apšaukta p. Eugenijaus Bistricko (šis kuruoja Šilutės rajono savivaldybėje daugiabučių namų reikalus), mojuojant pirminyko Povilo Norvilo atsistatydinimo raštu dėl sveikatos.

Žiūrėkite, iki ko privedėte, niekšai, pirminykui net sveikata sušlubavo!

Tik nesveikuojantis pirminykas tebeina pareigas ir toliau. Ir ne tik eina, bet ir teisman duoda nenorinčius mokėti jam „juodais“. P. Danutė atsisakė tai daryti, ir buvo čingischano maharadžo gegužės mėnesį paduota teisman. Gaila, kad vis tik tuos 400 eurų ji sumokėjo. Ne į bendrijos sąskaitą, žinoma, o cerberiui nepasotinamajam. Neištvėrė moteris.

Ką galiu pasakyti - man labai „patinka“ aktyvistai - spekuliantai, ieškantys tiesos teismuose. Kongenialu – apkaltinti žmogų už tai, kad nesutinka jungtis į juodas schemeles!

Išvada: Įstaiga, suteikusi p. Rasai socialinį būstą su pareiga tvarkingai mokėti mokesčius, neturėti skolų, nesuinteresuota pašalinti kilusių kliūčių tiems mokesčiams sumokėti, skatina tas kliūtis inicijuojančius asmenis, jų nekontroliuoja ir galimai piktybiškai kenkia socialinį būstą gavusiai gyventojai.

Ar esu neteisi? Toks vaizdelis dėliojasi... Ir kam tai naudinga?

Bus tęsinys