Safyrines vestuves atšventusios poros laimės receptas paprastas
Šis nuostabus gegužis saugiškiams Janinai ir Zenonui Urbonams padovanojo ne tik žydinčių sodų žiedus, bet ir išskirtinį jubiliejų. Jo laukiant, pora neslėpė, ko tik turi netrūkti gyvenime. Apie tai jie papasakojo „Šilokarčemai“. Po pokalbio buvo aišku - tiek sutuoktinių garbus amžius, tiek jų santuokoje nugyventi metai liudija abipusę meilę ir pagarbą.
Tryško gera nuotaika iš abiejų
Gegužės 19-ąją sukako 45-eri, kai pora atšoko savo vestuves. Apie safyrines vestuves su džiaugsmu ir prasitarė pats p. Zenonas.
„Susipažinome, kai buvome jauni studentai. Šiauliuose, pedagoginiame“, - pabrėžė jis. Jo žmona su šypsena priminė, kad abu jie - pedagogai ir visą gyvenimą jais buvo.
Zenono gimtinė - Ramučiai, o Janina kilusi iš Vilniaus krašto, iš Šalčininkų. Dėl savo mylimo žmogaus ji ne tik atsikraustė į Šilutės kraštą, bet ir išmoko lietuvių kalbą.
„Nuvažiavau į Šiaulius. Pamačiau Janiną ir nebeišsiskyrėme“, - su pasididžiavimu sakė Z. Urbonas.
Užsimezgė meilė tarp dviejų jaunų širdžių. Draugavo pustrečių metų, o po to ir vestuves atšoko.
„Nebuvo kažkokių tai piršlybų, kad ant kelių atsiklauptų ir... Tiesiog natūraliai sugalvojome, nutarėme. Vestuves atšokome Šalčininkų rajone. Po jų gavome paskyrimus. Apsigyvenome Šilutės rajone“, - pasakojo J. Urbonienė.
Pirmiausia mokytojauti pradėjo Vilkyčiuose, o po to šiuo keliu ėjo Saugose buvusiuose Vaikų globos namuose. Čia Zenonas direktoriavo beveik dvidešimt metų, dirbo ir socialiniu darbuotoju, o jo Janina buvo auklėtoja.
„Pradžioje dvejus metus Saugose mokykloje dirbau, paskui - vaikų namuose. 47 metus išdirbau. Kai uždarė juos, paskutinė iš jų išėjau“, - atviravo pašnekovė.
Optimizmu ir gera nuotaika trykštanti pora užaugino dvi dukras. Viena jų įsikūrusi Vilniuje, kita – Liuksemburge.
Dūmai greitai išsisklaidydavo
Kaip pavyko nueiti drauge tokį gražų gyvenimo kelią ir neišsiskirti? Nejau niekada ir nesusipykdavo? Janina tuoj pat užtikrintai atsakė: „Reikia mylėti ir turi būti pagarba vienas kitam. Tad ir tas kelias, einamas drauge, ilgas“.
Pora neslėpė, kad ir jie, būdavo, kad susipykdavo.
„Bet viskas praeidavo, kol iki tvarto nueidavau“, - atskleidė Zenonas.
„Pareina jis ir vėl esame kartu“, - besijuokdama pratęsė žmona.
Taigi, namuose dūmų būdavo, bet jie labai greitai išsisklaidydavo, o nekalbadienių apskritai nebūdavo. Vestuvių diena iki šiol jiems labai svarbi. Tądien iš pat ryto važiavo į kavinę su pabroliais Birute ir Juozu Kaminskais papietauti, o grįžę į namus ir torto skanavo. Po to ir į renginį išskubėjo.
„Su Kaminskais mes visą gyvenime draugai. Mokėmės drauge. Birutė iš Šiaulių, o Juozas iš Ramoniškių. Dabar esame kaimynai“, - džiaugėsi Urbonai.
Sutuoktiniai teigia, kad dabar gyvena dėl savęs – mėgsta keliauti, dalyvauti įvairiose renginiuose. Džiaugiasi, kad šalia turi puikius kaimynus, su kuriais itin draugiški santykiai. Tiesa, Janina dainuoja ir vietos kolektyve „Vakarė“.
Taip ir eina savo gyvenimo keliu J. ir Z. Urbonai – su meile, supratimu, mokėjimu džiaugtis net ir labai mažais dalykais. Džiaugiasi jie kiekviena diena drauge. Nėra jų širdyse pykčio – tik pagarba ir vis ryškesnėmis spalvomis švytinti meilė. Vienas kitą puikiai pažįsta, yra labai artimi.