Kaunas sutinka Herderį. Šilutės gimnazistai iškylavo ir edukavosi laikinojoje sostinėje

Sujudina kartotus žodžius ir pasakojimus, šmėžčioja senų fotografijų šešėliais, pasirodo istorinių asmenybių veidais, įvykių vaizdais, regėtais muziejaus stenduose.

Tarpukaris.

Lietuvos Respublikos pasididžiavimas ir garbė. Prezidentai, didžios ir kilnios asmenybės, verslininkai, bankininkai, architektai, stovėję prie mūsų valstybės ištakų. Valstybė, tarpukaryje gyvavusi tik 20 metų, bet palikusi tiek daug vertingo architektūros, švietimo, kultūros, meno, muziejininkystės srityse.

Aplankyta Istorinė prezidentūra, kurios sodelyje stovi visų tarpukario Lietuvos prezidentų skulptūros: Antanui Smetonai, Kaziui Griniui, Aleksandrui Stulginskiui. Apie juos moksleiviams išsamiai papasakota ekskursijoje „LR Prezidentai“, apžiūrėti kambariai, baldai, meno kūriniai, prabangus didžiulis veidrodis laiptinėje į antrą aukštą, dovanos, meniu p. Smetonienės organizuotų arbatėlių metu, knyga, kurioje surašyti svečių ragauti patiekalai ir gėrimai.

Vytauto Didžiojo karo muziejus, kaip ir dera, suteikė progą pažinti ginklus - čia vyko edukacijos „Kelias užminuotas“ bei „Nuo lanko iki automato“, apžvelgta J. Zikaro „Laisvės“ skulptūra ir iškiliųjų tautos veikėjų ties Amžinąja ugnimi biustai.

Gi Prisikėlimo bažnyčią Žaliakalnyje pasiekėme pėsčiomis, beveik ristele šuoliuodami Ožeškienės, Putvinskio gatvėmis, pakildami ant kalno. Ši bažnyčia yra paminklas tautos pasiaukojimui, nes pastatymui lėšas aukojo visi, pirkdami po simbolinę plytą.

Po Nepriklausomybės atgavimo ji sugrįžo tikintiesiems (sovietmečiu čia buvo Radijo gamykla), ir žmonės vėl aukojo, kad šis architekto Reisono šedevras būtų užbaigtas statyti ir pašventintas.

IX forto istorijos slegiančios, tai įkalinimo, masinių žydų žudynių vieta, bet šiuos faktus privalu žinoti, atminti, kad ateityje tai nepasikartotų.

Nors istorija yra linkusi kartotis, tai matome ir šiandien. Ji apsuka ratą ir groja džeržgiančią vis tą pačią „katarinkos“ melodiją. O klausytojai vis lipa ir lipa ant to paties grėblio, kartodami elgseną, pasirinkimus ir puldami į vis tą patį apkvaitimą. Lengvai užliūliuojami hipnotizuojančių propagandos šauklių vis kitais kostiumais, apimti isterijos ar abejingai leidžiantys vykti kažkieno surežisuotam spektakliui, tie patys žmonės kitame laikmetyje…

Žmonės nesikeičia, ko gero, ir atmintis jų kaip muselės drosofilos… Kažin, ar įmanoma įgauti imunitetą ar bent jį sustiprinti istorikų komentarais, istorijos pavyzdžiais ir priminimais, „kaip buvo tuomet“?

Tarpukario Šilutės irkluotojai atliko žygį Kaunan laivais prieš Nemuno srovę. Mes buvome kuklesni… Vos gyvi  nuo ištisinio lėkimo Kauno gatvėmis, buvome laimingi, pagaliau sugrįžę namo.