Šilutiškės gyvenimą kardinaliai pakeitė kraupi avarija

Švenčia du gimtadienius

Praėjo jau pusantrų metų nuo nelaimės, kuomet mergina vos nežuvo kraupioje avarijoje. Todėl dabar Austėja spalio 5 dieną švenčia savo antrąjį gimtadienį ir dėkoja savo angelui sargui tėčiui, kuris iš dangaus jai padėjo išgyventi: „Buvau prie mirties slenksčio ir buvo klausimas: išgyvensiu ar ne? Iš mano automobilio nieko neliko ir visi buvo šokiruoti, kaip apskritai likau gyva, tačiau tikiu, kad mane iš aukščiau apsaugojo tėtis.“

Austėja kilusi iš Šilutės. Dabar jau kurį laiką gyvena Klaipėdoje. Prieš pusantrų metų, spalio 5 dieną, ji svečiavosi pas mamą ir senelius Šilutėje, o vakare nusprendė, jog reikia grįžti namo – į Klaipėdą. Tądien nė sapne nesapnavo, kad namo ji negrįš, o medikai kovos už jos gyvybę.

Skausmą juto visame kūne

Avarija įvyko apie 20 val. Priekulės aplinkkelyje, kelyje Klaipėda – Šilutė.

„Kadangi tikrai nebuvau vartojusi alkoholio, viską atsimenu puikiai. Pamenu, kad priešais mačiau įtartiną vaizdą – automobilis važiavo tai į vieną, tai į kitą pusę, todėl pristabdžiau greitį, nes norėjau išvengti nelaimės, o viskas vyko greitkelyje. Tuomet automobilis vėl grįžo į juostą, kuria važiavo prieš tai, todėl laikiausi nuo jo tiek, kiek įmanoma toliau. Visa ši situacija vyko ant tilto, kadangi mąsčiau sąmoningai ir nesutrikau, kai vairuotojas buvo mano juostoje, aš stengiausi išvengti susidūrimo ir išsukau į kitą juostą. Ačiū dievui, kad taip nutiko, nes jei būčiau į tiltą įsukusi, būčiau patyrusi ir smūgį iš tilto, o visas automobilis būtų parėjęs į mano pusę. Atsimenu, kaip sukausi, jutau, kaip sukosi automobilis. Mes susidūrėme kaktomuša. Buvo labai didelis garsas, viskas spiegė. Atsimenu, jog kai atsimerkiau, visur buvo pilna dūmų ir mano pirmoji mintis buvo, jog reikia kuo greičiau išlipti iš automobilio, kadangi esu prisižiūrėjusi daug filmų, maniau, jog tuoj sprogs“, – detales prisimena Austėja.

Prasidėjo vidinis kraujavimas. Sukaupusi visas jėgas mergina atsisegė saugos diržą, nors jau buvo su lūžusiu raktikauliu ir kitais rimtais sužalojimais, tik tuo metu šio fakto dar nežinojo, tačiau skausmą jau juto visame kūne.

Sužalojimai buvo baisūs

Austėja išlipo iš savo sumaitoto automobilio, kadangi nebuvo jokio pravažiuojančio automobilio nei iš merginos, nei iš kito vairuotojo pusės, o Austėja jau nebegalėjo sąmoningai mąstyti, ji net neapžiūrėjusi įvykio vietos atsirėmė į bortelį ir laukė pagalbos. Po kurio laiko atvažiavo greitosios pagalbos automobilis ir ją išvežė į priėmimo skyrių. Jau vietoje gydytojai nustatė dešinės rankos lūžį ir iš karto atstatė lūžusį kaulą, tuomet įtvirtino raktikaulį, o nuvykus į ligoninės priėmimo skyrių ir atlikus išsamesnius tyrimus pastebėjo, jog Austėjai prasidėjo vidinis kraujavimas.

„Jutau labai didelius skausmus, todėl mane atidžiai ištyrė. Sužalojimai buvo labai baisūs. Iš pradžių net nesupratau, kad viskas taip rimta, nes mane buvo užvaldęs adrenalinas, maniau, kad galbūt nieko rimto ir nenutiko. Tačiau buvo lūžęs kairės pusės raktikaulis, lūžusi dešinė ranka, kelis buvo su atvira žaizda, o baisiausia buvo tai, kad trūko plonoji žarna ir prasidėjo vidinis kraujavimas. Ligoninėje man skubiai buvo atlikta operacija, po kurios dar 7 dienas gulėjau reanimacijoje, buvau visa sutraumuota nuo galvos iki kojų ir prijungta prie aparatų. Kol buvau reanimacijoje, galėjau tik mąstyti apie gyvenimą ir susidėlioti savo vertybes iš naujo ir miegoti. Nei valgiau, nei gėriau, o apie pajudėjimą iš viso nekalbu. Po savaitės buvau perkelta į paprastą palatą, kurioje gulėjau dar visą mėnesį“, – su siaubu prisimena mergina ir priduria, jog pilnai atsigauti jai prireikė 3 mėnesių, kol galėjo vėl vaikščioti ir judėti.

Jaučia pasekmes iki šiol

Gyvenimas pasikeitė kardinaliai. Pasekmes po kraupios avarijos Austėja jaučia iki šiol – o ir laiko praėjo dar visai nedaug. Diskomfortą jai iki šiol kelia raktikaulis, jis gali būti ir operuojamas arba paliekamas toks, kaip sugijo. Tačiau jis kelia merginai diskomfortą, nes kaulas yra išsikišęs.

Kai keičiasi orai, tai Austėja pajaučia per sąnarius, jaučiasi skausmas. Dešinės rankos ji taip pat negali pilnai atsukti ir sukinėti, nes ji buvo lūžusi. Mergina supranta, jog niekada nebus visiškai sveika, tokia pat kaip prieš avariją. Taip pat yra atsiradusi ir baimė vairuoti ar būti automobilyje, kai vairuoja kažkas kitas, tačiau ji supranta, jog turi lipti per save ir savo baimes, nes jei per jas nelips ir sėdės užsidariusi namie, prisišauks ir depresiją.

„Po avarijos mano gyvenimas ir mąstymas pasikeitė. Ir savo „Instagram“ paskyroje nešu žmonėms žinutę, jog reikia džiaugtis gyvenime kiekviena diena ir kiekviena smulkmena. Reikia suprasti, jeigu yra bloga diena – visada gali būti ir blogiau. Supratau, kad reikia gyventi ir džiaugtis, ir iš gyvenimo imti viską, ką jis duoda. Prieš šią avariją buvau „palaida bala“ ir nesupratau, ko man gyvenime reikia ir kas yra svarbiausia. Esu dėkinga gyvenimui, jog jis man suteikė antrą šansą gyventi. Dar dėkingesnė esu savo šeimai ir draugams, kad jie buvo šalia manęs, kai aš buvau tokioje nelaimėje. Po to supratau, kas mano tikri draugai. Bet labiausiai esu dėkinga savo mamytei, jog ji visą šitą baisų kelią buvo šalia manęs kiekvieną minutę. Ji mane motyvavo kabintis į gyvenimą toliau ir nenuleisti rankų. Ji mane iš naujo mokino atsisėsti, atsistoti, žengti pirmuosius žingsnius. Žinodama, kokia mano mama jautri, stengiausi šypsotis sukastais dantimis per žiaurų skausmą ir bandyti ją nuraminti. Nė vienam žmogui nelinkėčiau patirti to, ką patyrė mano mama, matydama, kaip jos dukra guli prie mirties slenksčio, bet mes viena dėl kitos stengėmės išlikti stiprios ir mums pavyko“, – su meile kalba Austėja.

Mergina, išgyvenusi siaubingą avariją, turi ir palinkėjimų visiems: „Vertinkite gyvenime tai, ką turite, nes kad ir kaip žiauriai skambėtų – niekada negali žinoti, kada bus tavo ar tavo artimo žmogaus paskutinė diena. Pasiimkite iš gyvenimo pačias gražiausias akimirkas.“