Savivaldybė nežino, kiek laiko miesto centre esantys pastatai yra apleisti

Didžiosios savivaldybės su tokiais  pastatais ir jų savininkais  kovoja įvairiai, tačiau paprastai bent  jau žino, kiek laiko pastatas vaiduoklis griaužia miesto veidą. Tačiau Pagėgiuose valdininkai nė to nežino.

Griuvėsiai bado akis, bet kiek laiko – nežinia

Štai  vienas iš pastatų miesto centre. Savivaldybės teigimu, jis priklauso privačiam asmeniui. Taigi, čia prasideda problemos – privatus asmuo pats sprendžia, ką daryti su savo griuvėsiais. Remontuoti? Brangu. Parduoti? Niekas nenori pirkti. Palikti toliau griūti? Kodėl gi ne!

Tad taip viskas ir vyksta, miesto centre stovi namas be langų ir durų, o savivaldybė, paklausta, kiek gi laiko šis vaiduoklis puošia miesto veidą, atsako… to nežinanti.

Vienintelis dalykas, ką savivaldybė daro, tai taiko 3 proc. nekilnojamojo turto mokesčio tarifą. Paprastai praktika tokia, kad didžiausias NT mokesčio tarifas yra skiriamas tiems, kurie disponuoja apleistais ir miesto veidą gadinančiais pastatais. Tai, sakykime, tarsi nuobauda už tai, kad turi turtą ir jo neprižiūri.

Tačiau Pagėgių savivaldybė dar pernai nustatė NT mokesčio tarifus šiems metams.

Fiziniams ir juridiniams asmenims taikomas 0,5 procento nekilnojamojo turto mokestinės vertės, išskyrus kitos paskirties inžinerinius statinius − atsinaujinančių išteklių energiją

naudojančius energijos gamybos statinius (vėjo elektrinės, saulės šviesos energijos elektrinės, saulės šilumos energijos kolektoriai ir kiti).

Kitos paskirties inžineriniams statiniams − atsinaujinančių išteklių energiją naudojantiems energijos gamybos statiniams (vėjo elektrinės, saulės šviesos energijos elektrinės, saulės šilumos energijos kolektoriai ir kiti) taikomos 3,0 proc. nekilnojamojo turto mokestinės vertės, na ir tie  patys trys procentai apleistam nekilnojamam turtui.

Tad tokia čia ir nuobauda, jei iš trijų galimų NT rūšių dviem taikomas tas pats 3 proc. dydžio tarifas…

O kadangi laiko, kiek gi tie pastatai yra apleisti, savivaldybė nė nežino, galima tik spėlioti, kad kalba eina apie keletą ar keliolika metų.

Pagėgių seniūnijoje iš viso yra 15 apleistų pastatų.

Apleistas namas Vydūno g. net nėra apleistų namų sąraše

Tačiau čia dar ne visos naujienos. Pasirodo, apleistas pastatas adresu Vydūno g. 3 net nėra įtrauktas į apleistų pastatų sąrašą.

Taigi, jo savininkas padidinto mokesčio tarifo nenemoka. Ir taip – jau ne vienerius metus.

„Trečiajame ketvirtyje suplanuotas statinio techninės priežiūros patikrinimas. Statinį bus siūloma įtraukti į apleistų ir neprižiūrimų nekilnojamojo turto objektų sąrašą“, – žada savivaldybė.

Klausimas, kiek gi metų prireikė šiam sprendimui? Na, panašu, kad ne vienerių.

Kitas pastatas, esantis Benininkų k. Darželių g. taip pat priklauso privačiam asmeniui, tik šis pastatas nors jau yra įtrauktas į apleistų NT sąrašą dar 2018 metais.

Tiesa, panašu, kad padidintas NT tarifas apleistų namų savininkų nė kiek nejaudina.

Kitų  savivaldybių patirtis: kreipiasi į teismą

Apleisti pastatai yra visų Lietuvos savivaldybių kasdienybė ir galvos skausmas. Tiesa, tą galvos skausmą skirtingos savivaldybės skirtingai ir gydo.

Štai, tarkime, Prienai nesibodi apleistų pastatų savininkų tampyti po teismus, jei gražiuoju su jais susitarti nepavyksta.

„Pradėjome šitą procesą judinti, galvojome, kad mums pavyks, padidinome nekilnojamojo turto tą maksimalią vertę iki 3 proc., bet, pasirodo, įstatyme yra nemažai spragų, dėl kurių žmonės išvengia to papildomo mokesčio už apleistus statinius“, – kalbėdamas apie apleistą buvusį kareivinių pastatą sakė Prienų rajono meras Alvydas Vaicekauskas.

O štai Kaune teismai per daug brangiai kainuoja, juo labiau, kad Kauno centre turintieji nekilnojamojo turto paprastai patys yra  finansiškai stiprūs ir teismo kelio nebijo. Jei teismo procesas ir didelės išlaidos gali išgąsdinti mažiau finansiškai stabilų mažoje savivaldybėje turto turintį žmogų, tai didžiuosiuose šalies miestuose NT savininkai veltis į teisines kovas nebijo.

„Tai yra beprotiškai ilgas procesas. Kitas dalykas yra dažnu atveju turto savininką (priversti – LRT.lt) susitvarkyti, kad tai nekeltų pavojaus aplinkiniams. Pavyzdžiui, apsitvėriau stop juosta, užsikaliau langus ir aš atitinku tuos reikalavimus“, – aiškino Kauno vicemeras Andrius Palionis.

Apleistą NT siūlė apmokestinti dar labiau

Kyla pagrįstas klausimas, kiek veiksminga priemonė bausti apleistų NT savininkus už nesitvarkymą 3 proc. dydžio mokesčio tarifu. Turinti mintyje, kad NT kainos Pagėgiuose ir taip yra tikrai nedidelės.

Štai anksčiau Lietuvos savivaldybių asociacija siūlė nustatyti gerokai didesnį NT mokestį apleistiems, neprižiūrimiems statiniams.

„Galėtų būti didesnis mokestis apleistam, neprižiūrimam, nebaigtam statyti būstui. Tai didžiulė kliūtis vystyti teritorijas, kelią grėsmę saugumui, reikalauja nemažai finansinių išteklių. Savivalda dėl to griežtai pasisako. Tokį mokestį siūlome didinti net iki 9 proc.“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje sakė Savivaldybių asociacijos vadovė Roma Žakaitienė.

Savivaldybių asociacijos atstovai taip pat teigė, kad pagalbos turėtų ateiti iš Aplinkos ministerijos, kuri atsako už įstatyminę bazę. Pačios savivaldybės turi per mažai įrankių ir galių suvaldyti apleisto NT savininkus, taip pat turi per mažai lėšų, kad pačios tokius pastatus nors kiek aptvarkytų.

Merai siūlo kurti nacionalinę programą, kurioje dalį finansinių įsipareigojimų prisiimtų ir centrinė valdžia, kadangi savivaldybės neturi pakankamai lėšų pačios tvarkyti bešeimininkius apleistus statinius, kai jie jau kelia pavojų žmonėms.