Panašu, kad ne visi Šilutės politikai vertina ūkininkus

Kilo aštrios diskusijos

Komiteto posėdyje Viešojo administravimo institucijos specialistė Lolita Stonienė informavo, kad vadovaujantis Žemės mokesčio įstatymo 6 str., Savivaldybės taryba žemės mokesčio tarifus 2025 metams turi nustatyti iki 2024 m. liepos 1 d. Jeigu Savivaldybės taryba per nurodytus terminus nenustato naujų konkrečių mokesčio tarifų, kitą mokestinį laikotarpį galioja paskutiniai nustatyti mokesčio tarifai.

Savivaldybės darbuotoja teigė, kad sumažintas mokestis už žemės ūkio paskirties žemę. Per 2022 m. žemės mokesčio buvo surinkta 679 212,45 Eur, 2023 m. – 1 191 577,92 Eur.

Sumažinus mokestį iki 1 proc. nuo žemės vertės, mokesčio suma žemės savininkui būtų tokia, kokia buvo 2022 metais. 2023 metais kaina buvo didesnė, mat buvo perskaičiuotos pačios žemės vertės.

„Vieno procento mokestis yra pernelyg maloninama. <...>Kur buvo iki 22 metų gyvenimo tėkėm, kur dabar šiandien. Taigi viskas kilo žingsniais“, - kalbėjo politikas Steponas Kazlauskas (kalba netaisyta, - red.) ir siūlė, kad tarifas turėtų būti ne vienas, o bent pusantro procento. Jo kolega Vygantas Kamarauskas teigė, kad žemė yra tokia pati gamybos priemonė kaip pastatai gamybiniai, kaip technika.

„Tai yra gamybos priemonė. Tai kas, kad specializuotos žemės. Tai yra verslas. Žemės ūkio verslas yra toks pat verslas kaip ir visi kiti verslai. Aš nesu prie ūkininkus ar kažką. Bet... Man negaila. Prie vis teikiamų lengvatų, kuro akcizų ir visa kitą, ir visa kitą. Kuo prastesnis galų gale statybininkas. Jis pila į kamazą salerką tą pačią, bet jis moka pusantro euro. <...> Kuo prastesnis verslininkas nuo to, kuris žemę aria?“, - kalbėjo V. Kamarauskas (kalba netaisyta, - red.).

Mokestį moka visi vienodą

Tarybos narė Lijana Lekavičienė sutiko, kad ūkininkas taip pat verslininkas, tačiau reikėtų atskirti mažuosius, vidutinius ir stambiuosius ūkininkus, kurių žemės valdomi plotai itin skiriasi. Politikė įsitikinusi, kad reikia skatini smulkius šeimos ūkius, vidutinius ir jiems tikrai nedidinti, o  mažinti žemės mokestį, o jį didesnį turėtų mokėti stambieji ūkininkai.

Administracijos direktorius Andrius Jurkus tikino, kad to padaryti neleidžia įstatymai ir mokestį visi turi mokėti vienodą.

Tarybos narys Sigitas Majus kvietė nepamiršti, kad žemės ūkis tiek Lietuvoje, tiek Europoje yra subsidijuojamas ir dėl to, kad ant stalo turėtų maisto socialiai remtini žmonės.

„Jei nebus subsidijuojama, ant stalo duona kainuos ne du, o penkis eurus“, - pabrėžė politikas. S. Kazlauskas jam patarė ne ūkininkams tai sakyti, o maximoms ir lidlams.

„Ką jūs čia lyginate. Ūkininkas negali būti lyginamas su statybininku ar dar kuo. Jis pasėja ir nežino, ar nukuls, ar jo gyvuliai nenugaiš. Tas ūkininkas labiausiai nustekenamas. <...> Neturėtų mokėti tiek pat tas, kuris turi kelis dešimtis hektarų ir tas, kuris turi šimtus“, - įsiterpė L. Lekavičienė.

S. Kazlauskas ir V. Kamarauskas juokaudami priminė, kad jei pamatei brangų džipą, tai žinok, kad juo važiuoja ūkininkas.

V. Kamarauskas siūlė pritarti 1,5 proc. tarifui ir taip nediskriminuoti kitų verslų. Už alternatyvų siūlymą balsavo.

1 proc. tarifo svarstymui Savivaldybės taryboje pritarė šeši politikai – A. Martinkus, S. Majus, L. Lekavičienė, E. Jurjonas, Ž. Kurlianskas, E. Padimanskas. Susilaikė – Z. Merliūnas, o už tai, kad būtų taikomas 2 proc. tarifas – V. Kamarauskas, S. Kazlauskas.

Šioje nežinomybėje galutinį tašką padės Taryba, kuri posėdžiaus birželio 27 dieną.

Sumažinus mokestį už žemę, biudžetas neteks apie pusę milijono eurų.