Siaubingi vaizdai Plaškiuose

Jausmas tuomet buvo slogus, bet apsilankius neseniai, žalumos ir giedančių paukščių sezono metu, mane ištiko dar baisesnis smūgis. Tikriausiai žinote, kad greta bažnyčios esančias Plaškių kapinaites kerta vieškelis, kuriuo malasi ūkio ir ne ūkio technika, greta - didžiulė stirta ritinių, bažnyčios teritorija lyg ir aptverta tvora, bet toji tvora sumaitota ir nuvirtusi, o aplink net užkimęs loja šunų batalionas. Apėmė jausmas, kad pašaliniai čia nepageidaujami. Arba jie turėtų ateiti apsiginklavę lazdomis. Dėl visa ko...

Plaškių bažnyčios istorija liūdna: jos stogo čerpes nudraskė tūlas ponas B., paskui atstatymui bei rekonstrukcijai buvo renkami pinigai, ta intencija laikomos pamaldos… Radosi viltis, bet ji užgeso, nes surinkti pinigai (ir vokiečių aukoti) susigėrė smėlin arba atsakingojo rinkėjo - pirminyko sodybon, pandemijos dėka užrūdijo visi krumpliaračiai, surinktų pinigų likutis tebesmilksta. Tik man kažkodėl atrodo, kad jo greitai išvis nebeliks. Entuziazmas juk slopsta greitai, o kai diskredituojama puiki idėja bei išgaruoja aukos - niekas daugiau nebenori turėti reikalų su tokiais mulkiais. Ar galimai - vagimis. Kuris vokietis beaukos, nors ir labai jam širdį skauda? Tai vyksta daugybiškai, o lietuvaičių apsiš…imas finansų srityje tapo prekiniu ženklu: rinkti tam, kad pasisavintų, sukti projektėlius, kad ištratintų. Apetitas tik auga, bėda tik, kad vokiečiai Kvailių šalies Stebuklų lauke pinigėlių užkasti nebenori. Jie žino, kad pinigų medžiai čia neišauga, mat slankioja daug tipų juodomis panagėmis. Jie akėja Stebuklų lauką nenuilstamai ir lupa vokiečių ašarotom akim pasodintus cekinus. Naivūs tie vokiečiai, ar ne? Visiški berazumiai. Užtai mes kieti!

O man eilinį kartą smogia išdavikė mintis: tai kokie padugnės čia turėjo atsibelsti, kad ant antkapio pasistatytų rūsį? Jūs gerai perskaitėte, vieno kapo vietoje dabar stovi rūsys su durelėmis, tolėliau - kapinių riboženklio liekana. Gal ten guli Snieguolė stiklo karste, visai ne bulvės ir burokai, gal įkurtas koks mauzoliejus? Mintys štai tokios. Darykite su jomis, ką tik įsigeidę.

Finalinis viktorinos vedėjo klausimas: kas kaltas?

Kalta aplinka, sukūrusi mankurtų generaciją, tiesa?

O iš kur tie mankurtai? Iš šeimų, kurios užėmė svetimus namus ir neįleido po kurio laiko sugrįžusių šeimininkų. Jie augino vaikus, tokius pat, kaip jie.

Prozit!