Praskrendančios žąsys: šauti negalima, pasigailėti!

Prieš vykdami į Juknaičius susisiekėme su ŽŪB „Agromanija“ administracija. Buhalterė Laimutė Dimšienė patvirtino, jog jie tikrai turi problemų dėl žąsų atakų. Nuvykus mūsų jau laukė bendrovės agronomas Albinas Bakutis. Vyriškis tuoj pat sodinasi mus į savo darbinį visureigį ir veža kasdieniu maršrutu.

„Jūs pažiūrėkit, kas dabar bus, kai pasprogdinsiu. Jos išsiskraidys ir bent keletą valandų bus ramu. Taip per dieną važiuojame 3 kartus. Bendras mūsų turimų žemių plotas – 500 ha. Laukai - atskirose vietose, todėl per dieną tenka nuvažiuoti apie 150 km, tai benzino bako ir nelieka. Vargstame, o ką daryti? Jei norime derliaus, turime labai saugoti pasėlius. Kai kuriuose laukuose pristatėme gairių, bet jos nelabai tas žąsis atbaido“, - pasakojo agronomas.

Pavažiavę keletą kilometrų sustojame laukuose, kur akivaizdžiai matosi skirtumas tarp žąsų nulesto ir ištrypto ploto ir jų dar nepaliestų pasėlių. „Reikės atsėti, patręšti. Trąšos vienam hektarui kainuos, jei skaičiuojant litais, apie 100 litų (28,96 Eur). Nesunku suskaičiuoti, jog visiems laukams „atnaujinti“ reikėtų nei daug, nei mažai – 50 000 Lt (14 480 Eur). Žinoma, visas plotas nenukentėjo, tad rašome „grubiais“ skaičiais. Tikslesnius skaičius bus galima pasakyti vėliau, paskaičiavus nuostolius, kurių pridarė žąsys, bet tai bus padaryta tik joms išskridus“, - pasakojo buhalterė L. Dimšienė.

Važiuodami įprastu maršrutu užtrukome apie valandą. Per dieną žąsų vaikymui iš laukų yra sugaištamos 3 brangios darbo valandos. Perkamos papildomos priemonės, kainuojančios tikrai nepigiai. Tačiau darbuotojai į tai nebekreipia dėmesio – jiems svarbiausia išsaugoti pasėlius ir sulaukti gausaus derliaus. „Pas mus tokie įstatymai, jog žąsų šaudyti negalima. Tai ką tada tokiais atvejais daryti? Jūs pasidomėkite instancijose, ką čia būtų įmanoma padaryti“, – prašė ŽŪB „Agromanija“ agronomas A. Bakutis.

Po ilgų paieškų, skambindami į ministerijas, pagaliau gavome informaciją iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamento. Kalbėjome su Saugomų teritorijų strategijos skyriaus vedėju Algirdu Klimavičiumi. „Žąsys, kaip ir gervės, yra įtrauktos į saugomų paukščių sąrašą. Jos medžiojamos tik rudenį. Tad šiuo atveju ūkininkai patys turėtų pasirūpinti priemonėmis, apsaugančiomis nuo paukščių atakos pavasarį ar rudenį. Nemanau, kad jos padarys labai didelę žalą. Pavyzdžiui, žieminiai rapsai ar žiemkenčiai atauga, tad pergyventi tikrai nėra dėl ko. Ūkininkai savo pasėlius turėtų būti apsidraudę, tad dar kartą patikinu, labai baimintis nereikėtų“ , - teigė A. Klimavičius.

Tad ir ginasi žemės ūkio bendrovės agronomas su darbuotojais nuo žąsų, kaip tik išmano. Ir gairėmis laukuose, ir petardomis. Tiesa, dėl petardų, pasak A. Klimavičiaus, reikėtų išsiimti leidimus, tačiau jis patikino, kad jų įstaiga dar taip nesubiurokratėjo, kad kiekvienam ūkininkui ar bendrovei lieptų išsiimti leidimus tokioms „gynybos“ priemonėms.