„Poilsiauk atsakingai“: automobilių parkavimas Lietuvos pajūryje
Aplinkos apsaugos departamentas vasaros metu sulaukia nemažai pranešimų apie neatsakingą automobilių statymą Lietuvos pajūryje. Aplinkosaugininkai primena kokių reikalavimų reiktų laikytis statant automobilius, norit būti kuo arčiau jūros kranto.
Kuršių nerija
Aplinkosaugininkai atkreipia dėmesį, kad statant automobilius Kuršių nerijoje reikia vadovautis ne tik kelių eismo taisyklėmis ir kelio ženklais, bet ir laikytis Kuršių nerijos nacionalinio parko lankymo taisyklių.
-
Kuršių nerijoje motorinėmis transporto priemonėmis įvažiuoti ir važinėti po mišką galima tik keliais.
-
Nevažiuoti motorinėmis transporto priemonėmis ne ant kietosios kelio dangos, neužstatyti užtvarus ir įvažiavimus į mišką.
-
Statyti transporto priemones Kuršių nerijos gamtoje galima tik tam skirtose transporto priemonių stovėjimo aikštelėse arba kelio pakraštyje, užtikrinant galimybę keliu važiuoti kitoms transporto priemonėms.
-
Statant transporto priemonę kelio pakraštyje, būtina stengtis neužvažiuoti ant samanų, kerpių, uogienojų.
Šventoji
Šventoji yra saugomos teritorijos – Būtingės geomorfologinis draustinio dalis. Šiame draustinyje draudžiama palikti stovėjimui automobilius.
Daugiau informacijos apie Būtingės geomorfologinį draustinį galima rasti Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos interaktyviajame Lietuvos saugomų teritorijų žemėlapyje saugoma.lt
Palangos ir Klaipėdos miestai
Šių vietovių ribose statant automobilius svarbu laikytis kelių eismo taisyklių ir savivaldybių nustatytų reikalavimų. Tačiau pagrindinis aplinkosaugos reikalavimas yra paprastas – transporto priemones galima statyti tik joms skirtose aikštelėse.
Svarbu
-
Tik specialiųjų tarnybų (policijos, medikų, pasieniečių, ugniagesių gelbėtojų, aplinkos apsaugos, aptarnaujančio personalo) transporto priemonių vairuotojai turi teisę įvažiuoti į Lietuvos pajūrį.
-
Teritorija, kurioje, sprendžiant iš tam tikrų požymių, dažnai važinėjama ar statomos motorinės transporto priemonės, nėra laikoma keliu ar aikštele: t. y. išvažinėta pieva ar miško paklotė nėra kelias.
Atsakomybė
Pažeidus minėtas taisykles gresia įspėjimas arba finansinė atsakomybė, priklausomai nuo pažeidimo vietovės statuso, jos rėžiai gali siekti nuo 30 iki 150 eurų (juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 60 iki vieno 230 eurų).
Daugiau aplinkosaugos patarimų ir reikalavimų galima rasti Aplinkos apsaugos departamento parengtoje atmintinėje „Poilsiauk atsakingai“.
Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai primena, kad apie aplinkos apsaugos pažeidimus galima pranešti skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112. Taip pat užfiksuotas nuotraukas ar vaizdo medžiagą, kai daromas pažeidimas, galima atsiųsti el. paštu info@aad.am.lt.