Narcisizmo epidemija Pagėgių savivaldybėje

Apskrito nulio pozicijon laipsniškai krenta visa didingoji Pagėgių savivaldybė drauge su vertybinėmis, moralinėmis ir adekvatumo nuostatomis. Iki tapdama savarankiška, priminsiu, ši mini kunigaikštystė buvo Šilutės satelitas - seniūnija. Bet driokstelėjo galimybių lango „šibai“ ir ambicingasis viščiukas su imperinėmis ambicijomis tūptelėjo sostelin, kuriame, jaukiai sėdėdamas, mojuoja kožnam interesantui skeptru panosėje. Regis, šv. Vito šokį su vykruntasais Pagėgių savivaldybės administracija trypia net sušilusi.

„Įjunk durnių“ mygtukas tokioje narcisistinėje institucijoje ypač reikalingas, nes jis atstoja kompetenciją, padorumą ir švarią sąžinę. Šis mygtukas Pagėgių savivaldybes administracijoje nuo minkymo net raudonas. O vietiniams biudžeto pinigų lesyklos paukšteliams tenoriu priminti, kad jie yra valstybės tarnautojai ir privalo tarnauti tautai. Sulinkę trilinki, paslaugiais veidais, maloniomis šypsenomis pasipuošę mandagiai atsakinėti į spaudos atstovų užklausas, ypač jei tie klausimai liečia visuomeninį interesą.

Paaiškinsiu, kodėl ryžomės išnagrinėti šį neįtikėtinai kvailą atvejį. Priešistorė buvo tokia: gavę informacijos, kad Pagėgių kunigaikščiai savivaldybėje prie „kuklių algelių“ išsimoka sau visai nekuklius priedus, dėl to visuotinio skurdo, infliacijos, bedarbystės fone atrodo makabriškai. „Liudojedais” (žmogėdromis) liaudis tokius vadina. O kadangi esame beveik vegetarai bei nusiteikę prieš „liudojedystes“ (žmogėdriškumus), kaip mat susirūpinome faktų tikrumu. Užklausos į savivaldybę buvo siųstos ne kartą.

Pirmiausia dar praėjusių metų birželio mėnesį išsiųsta užklausa bandančios įsidarbinti žurnalistės Rositos vardu su klausimais, kokie išties yra savivaldybės vadovų atlyginimai, jų priedai. Tačiau gautas atsakymas net sujuokino – „nusprendė neteikti prašomos informacijos“. Mat jiems nepavyko identifikuoti prašymą atsiuntusio asmens. Ir visai nesvarbu tai, kad jis buvo išsiųstas iš oficialaus „Šilokarčiamos“ elektroninio pašto. Iš jo Pagėgių savivaldybė dešimtis metų gauna paklausimus, patys į jį siųsdavo sveikinimų tekstus, reikalingą paskelbti visuomenei informaciją. Ir iki šiol nė karto jie nieko nebandė identifikuoti.

Ne gana to, dar du kartus klausimus su analogiškais klausimais išsiuntė ir gerai žinomas pagėgiškiams Sergėjus Gvildys. Tai padaryta pernai, rugsėjo 21 dieną, o po to klausimai pakartoti ir spalio 9-ąją. Tačiau ir šio, ko gero, Pagėgių galvoms identifikuoti nepavyko – atsakymai taip ir nepasiekė redakcijos.

Kai šiemet vyko Pagėgių savivaldybės tarybos posėdis, o po jo ir Opozicijos valanda, vadovams teko pasipasakoti, kokius atlyginimus jie gauna. Juos pati vicemerė Ligita Kazlauskienė įvardino „ne stebuklais“. Priminėme ir mes, kad atsakymų nebuvo sulaukta. Tada redakciją pasiekė raštas lyg pasiaiškinimas. Ir turime pastebėti, labai įdomus. Jame buvo iškilmingai ir su patosu pranešta, kad „informacijos apie priedų išmokėjimą nuspręsta neteikti“. Kaip Jums tai? Ir toliau plūsteli nesąmonių kampelio rinkinukas bei svaigulių kriokliai: „Pastarieji oficialūs prašymai yra nepasirašyti, nenurodyti rengėjai, nėra galimybės patikrinti prašymo autentiškumo…“

Alio, ar viskas ten pas Jus tvarkoje? Užklausa siųsta iš „Šilokarčemos“ el. pašto, esame registruota įmonė, mokanti mokesčius. Kokiame kosmose sklandote, mielieji Pagėgių kunigaikštukai ir kunigaikštytės? Kokio identifikatoriaus Jums reikia, po galais? Ar ne laikas Jus pačius guldyti po identifikatoriaus rentgenu, nes ponia Danguolė Mikelienė, pasirašiusi oficialų atsakymą, tituluojama pavaduojančiąja administracijos direktorių, dabartiniu metu šių pareigų neina. Administracijos direktorė yra p. Dalija Einikienė.

Prisipažinkite tiesiog, kad vengiate atsakyti tiesą, išsisukinėjate ir slepiate ją nuo visuomenės.

Klausiame, nes visuomenė nori ir turi teisę žinoti. Pagal mūsų valstybės įstatymus net bobutė iš Rūgpienių kaimo turi teisę žinoti, kokį atlyginimą gauna bet kuris savivaldybės klerkas. Gaila, kad mūsų šalies įstatymai negalioja šioje Gerovės savivaldybėje. O juk mes esame jos balsas ir tarnai.

O Jūs? Kvarksėjimai, kad nežinote, mūsų laikraščio elektroninis paštas... neidentifikuojamas, neįtikina, nes esate teikę reklaminius užsakymus, jūs juos apmokėjote. Amnezija yra rimtas negalavimas, signalas, kad atminties mikroschema sudilusi, todėl kyla grėsmė pareigybinių funkcijų atlikimui! Kas bus su pasitikėjimo mandatu, įteiktu Jums rinkėjų? Negalite toliau dirbti administracinio darbo, ponai… Kas bus, jei pasipils neadekvatūs sprendimai ir neaiškūs nurodymai tautai?

Argumentas, kad neva žurnalistės Rositos asmenybė ponams sukėlė abejonių, ir dėl to nebuvo skubama atsakyti į redakcijos užklausą, yra niekinis. O kaip su Sergėjaus Gvildžio užklausomis?

Primename, žurnalistas yra kūrėjas, jo tekstai - kūryba, geras tekstas prilygsta rašytojo kūriniui, o kaip žinia, daugelis rašytojų gali naudoti ir naudoja pseudonimus. Prisiminkime Maironį, Šatrijos Raganą, Nyką-Niliūną, jie visi naudojo kūrybinius pseudonimus. Savo knygas pasirašau taip pat pseudonimu Raima Zander, ir niekas negali man to uždrausti. Jei mano straipsnius spausdina laikraštis „Šilokarčema“, tai reiškia, kad esu realus asmuo, o pasirašyti galiu kad ir Kandeliabrija Pikute.

Pagėgių „tindiriuškos“ turėtų tai įsidėmėti ir nemulkinti išsilavinusių žmonių savo pezalėliais - atsirašinėjimais, kurie yra juokingi.

Identifikatoriai… O gal baikite tratinti mokesčių mokėtojų pinigus! Gerovės savivaldybė su atlyginimais, kurie jiems yra „ne stebuklai“... Gėda.