Mažosios kultūros sostinės titulas Švėkšnai – įvertinimas ir įpareigojimas

Mažųjų kultūros sostinių atrankos laimėtojai didelį dėmesį skirs veikloms, kurios stiprins vietos kultūrinį identitetą, partnerystes, kurs naujas ir puoselės jau esamas tradicijas, sutelks skirtingų kartų ir patirčių žmones, garsins miestelio vardą bei paveldą, leis pasitelkti inovatyvias formas, minės bendruomenių jubiliejines datas.

Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis džiaugiasi, kad mažąja kultūros sostine tapo Švėkšna ir teigia, kad tai yra ir gana rimtas įsipareigojimas.

„Pradžiai nupurtė šiurpas. Paskui nusileidau ant žemės. Reiks tapti ir būti kultūros sostine. Tai geras įvertinimas. Švėkšna to nusipelnė. Ji su savo renginiais, kultūra jaučiama ir savivaldybės ribose, ir už jos. Reiks būti sostine, galvoti, dėlioti. Laukia darbas visus metus“, - kalbėjo Švėkšnos galva. Anot jo, dabar turi suorganizuoti vietos renginius, o rudeniop suburs komandą, bendruomenę, įstaigas ir rimtai pradės dėlioti ateinančių metų veiklos planą.

„Reikės kažką naujo sugalvoti, naujų akcentų paieškoti“, - atviravo pašnekovas.

Nuo 2014 m. kasmet organizuojamas projektas „Mažosios Lietuvos kultūros sostinės“ sutelkia dėmesį į mažesnius Lietuvos miestelius ir kaimus, pasižyminčius išskirtine kultūros įvairove ir aktyvia bendruomenine veikla. Mažosiomis kultūros sostinėmis yra tapusios jau daugiau nei 80 gyvenviečių. Konkurso laimėtojai pritraukia lankytojus ne tik iš regiono, bet ir visos šalies, organizuoja daugybę renginių, puoselėja kultūros paveldą ir gyvąsias tradicijas.

Kultūros ministerija palaiko ir remia mažųjų Lietuvos kultūros sostinių iniciatyvą, padedančią sutelkti vietos bendruomenes, aktyviau įtraukti jas į kultūrinį vyksmą, o platesnei visuomenei suteikti galimybes artimiau susipažinti su regionų kultūriniu savitumu.

Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos organizuojamo Lietuvos mažųjų kultūros sostinių konkurso tikslas – skatinti kaimo gyventojų kultūrinį aktyvumą ir kūrybingumą, plėtoti kultūrą ir meną regionuose, bendruomenių kūrybines iniciatyvas, kultūros paslaugų prieinamumą.

Daugelyje mažųjų sostinių vietinių entuziastų, kultūros įstaigų darbuotojų ir savanorių pastangomis sukuriami įsimintini kultūriniai renginiai įtraukiant vietos bendruomenę, auga profesionalaus meno prieinamumas ir sklaida, atsiranda naujų kultūrinio turizmo iniciatyvų ir bendradarbiavimo idėjų. Projektas „Mažosios Lietuvos kultūros sostinės“ – unikali galimybė atrasti ir įvertinti mažesniuose miesteliuose slypinčius kultūros lobius.