Konservatoriai net šiaudus kitaip mato...

Renginį finansuoja ir Savivaldybė

Istorija paprasta. Vyko renginys. Iš šiaudo pagamintos skulptūros viena už kitą gražesnės. Žmonės jas apžiūrinėjo, fotografavosi. Džiaugtasi, stebėtasi, kiek darbo reikėjo įdėti, kol jos tapo kūnu.

Prie jų fotografavosi su idėjos autoriumi Dariumi Viliumi ir Šilutės savivaldybės vicemerė Daiva Žebelienė, kuri atvyko kaip Savivaldybės atstovė pasveikinti renginio dalyvių. Tiesa, šį renginį, Šilutės r. savivaldybės tarybos sprendimu, remia ir pati Savivaldybė.

Taigi, renginio nuotraukomis pasidalinta Šilutės savivaldybės facebook‘o paskyroje. Vienoje jų vicemerė su idėjos autoriumi Dariumi Viliumi, o už jų nugaros matėsi viena šiaudinė skulptūra, kurioje ir buvo įžvelgtas BLOGIS. Jį  pamatė Šilutės konservatorių vedlys Žygimantas Kurlianskas. Jis neslėpė pasipiktinimo: „...partijos narė ir vedlė, Šilutės r. savivaldybės vicemerė fotografuojasi Vilkyčių šiaudinių skulptūrų festivalyje po svastika? Dieve, prašau, kad tai būtų nesusipratimas, nesupratimas ir konteksto nesuvokimas“.

O tada ir užvirė diskusijos. Žmonės politiko klausė, kur jis mato svastiką. Juk ten tik baltų simbolika. Net jo partiečiai tai rašė. Tačiau – buvo matoma, kas buvo matoma.

Neiškentęs pasisakė ir pats idėjos autorius D. Vilius: „Tėvai mokė nesijuokti iš invalidų ir tų, kurie kažko nesupranta... Toks posakis buvo ir tebėra: „Duok durniui kelią“. Visi esame žmonės, visi galime turėti savas nuomones, bet kai jau iš savo siauraprotiškumo ar vergiškos priklausomybės „šeimininkui“ imame maišyti kažkokį neaiškų dumblą ir pilti jį ant kitų... na tai jau atleisk jaunasis politikuotojau, bet šioje vietoje turi būti perspėtas, kad nesilaikai bendražmogiškų doros normų. Na, bet nieko keisto. Šios partijos atstovai kitaip ir nesugeba. Kiek jau visiems yra aišku, jų kelio šviesa - tikrai ne prigimtinė baltų istorija. Kam jie tarnauja ir už kiek, žino tikrai dauguma dorų Lietuvos piliečių. Prieš lipdamas kitam ant galvos bent jau nusiplauk savo gležnas kojeles... Ir susiprotėk, pasiklausk, pasidomėk... Joks simbolis ant šio svieto nėra nužudęs jokio gyvio. Visą, kas žiauru, sukuria tik išsigimusi žmogaus sąmonė. Svastika – tai aukščiausiosios dievybės, dinamikos, jėgos, ugnies, perkūno simbolis. Tad tik su šia mintimi ir buvo kuriamos šiaudinės formos. Svastikos simbolis pasaulyje žinomas tūkstantmečius. Svastikų raštais puošti visų religijų apeiginiai rūbai, net katalikų vyskupų aprėduose šis simbolis turėjo savo vietą. Ir mes neparduodame bei niekaip kitaip neiškraipome savo brangios, protėvių sergėtos istorijos. Todėl joks laikmetis, joks išsigimęs personažas mums netrukdo gerbti ir budinti savo krašto dvasinę kultūrą. Svastikos mes nesiejame su tokiais personažais, ką mini jaunasis konservatorius. Mums brangi mūsų krašto istorija. Ir mes savo krašto raštuose matome tik darną, sėjame tik doros sėklą ir tikimės sąmoningumo augimo. Įkvėpimo semiuosi tik iš mūsų seniausių baltiškosios istorijos šaltinių. Joks žmogus, politikas ar istorikas man nedaro jokios įtakos. Esu visiškai laisvas ir žinau, ką darau ir dėl ko. Tadm Žygimantai, matyt esi mums ženklas, kad einame teisingu keliu. Šaukdamiesi Dievą ir „teoriškai“ priklausydami krikščioniškai religijai, kažkaip patys nesugebate savo „Dievo“ pėdomis sekti. Ir elgiatės taip, kaip draudė jūsų tikėjimo nešėjai... Tad, žmogau, būk mielas ir susiprask. Tavo proto iškreiptas vaizdas neatitinka realybės. Ir taip besielgdamas, tik juodini ir taip jau patamsėjusį konservatorių vardą... Bet gal ir gerai, visiems tik aiškiau...“

Užvirė diskusijos...

Netrukus politikas pasidalino dar vienu tekstu, kuriame teigė labai gerbiąs tradicijas, istoriją, išmanantis baltų simboliką, tačiau: „...mes visi esame veikiami aplinkos ir sąveikaujame. Atomai su atomais, molekulės su molekulėmis, žmonės su žmonėmis ir valstybės su valstybėmis. Valstybės, kurias valdo politikai, kurie neša atsakomybę ir reprezentuoja tiek šalies viduje, tiek išorėje. Klausimas nėra apie svastiką, bet kiek mūsuose tai jau normalizuota, turint omeny kai kurių politikų (Žemaitaičio) skleistą neapykantą. Ar tai nenormalizuos tokio elgesio? Ir ar neįžiebs didesnių neapykantos laužų? Turint omeny, jog Šilutės r. savivaldybės vicemerė, Žemaitaičio partijos skyriaus narė, fotografuojasi prie 99,9 proc. pasaulio besiasocijuojančio su nacizmu ir antisemitizmu simbolio? Na, prieš antrąjį pasaulinį karą žmonės irgi tylėjo bei stebėjo, kas vyksta, kol tai netapo baisiausiu genocidu pasaulio istorijoje. Situacijų nelyginu, bet pagalvoti yra apie ką. Toliau - tarptautinė erdvė. Vien faktas, jog didžioji dalis Šilutės rajono prieš šimtą metų buvo vokiškas, prideda papildomo prieskonio. Labai tikiuosi, jog vokiečių turistai, benaršydami po Šilutės rajono savivaldybės soc. tinklus, tos nuotraukos neprieis. Kaip ir mūsų miestai partneriai. Mes negyvename vakuume ir vakarų Europoje šie ženklai daug vietos interpretacijai nesuteikia. Tai tikrai yra didelis pavojus savivaldybės reputacijai. Kaip ir faktas, jog kitoje pusėje gyveno didelės žydų bendruomenės (Švėkšnoje, Žemaičių Naumiestyje), kurios patyrė viso to siaubingo įvykio žiaurumus. Jų ainiai lankosi čia, skleidžia žinią apie mūsų kraštą, nesinori, kad tos žinios būtų dviprasmiškai traktuojamos. Ir mano asmeniniu požiūriu, reikia turėti empatijos šios tragedijos atžvilgiu ir bent iš pagarbos milijonams nužudytų žmonių stengtis susilaikyti nuo simbolių, kurie tuo laiku nešė mirtį ir kančias“.

Nejautė nacių šlovinimo

Netrukus į diskusijas įsivėlė būrys žmonių, kurie dalyvavo renginyje. Tarp jų ir Šilutės r. savivaldybės tarybos narė Lijana Lekavičienė. Ji rašė: „APIE (NE)TIESĄ. Stengdamiesi būti teisūs, neretai vaidiname Dievo vaidmenį. Skirstome net religijas į teisingas ir neteisingas. O apie žmones net nekalbu. Skaldymas ir rūšiavimas tampa norma. Gali būti išvadintas vatniku vien dėl to, kad galvoji kitaip, kad visą situaciją matai dar ir kitu kampu, o gal net visai iš kitos pusės. Nebėra kitos nuomonės, yra tik viena, o skubus nulinčiavimas – didžiausias politikų ginklas, bandymas išgarsėti. Vis bandoma pakeisti istoriją arba ją interpretuoti taip, kaip patogu.  Nors, kai pagalvoji, kartais gal patogu matyti tik savo „tiesą“ tam, kad pažemintumei kitą. Stebėjau Žygimanto Kurliansko pasisakymus. Drabstymasis purvu ir demonstravimas savo išmanymo geresniu politiku jį tikrai nepadarys. Su šeima dalyvavau Vilkyčiuose organizuotoje šventėje. Su pagarba, su žodžiais neapsakomais jausmais stebėjome šiaudinių skulptūrų deginimo procesą. Nustebau, kai pamačiau šiandien postą, kuriame žeminama ne tik mūsų kolegė Daiva, bet tuo pačiu ir šios šventės sumanytojas. Ar pats, Žygimantai, sudalyvavote renginyje? Ar apžiūrėjote šiaudinę skulptūrą iš visų pusių? Ar tikrai ten nacistų svastika? Aš matau Baltų ženklą. Jų galima matyti net tautiniuose drabužiuose ir pan. Nejaučiau šventėje jokio nacių šlovinimo. Priešingai, jaučiau senosios istorijos prisilietimą. Tokį renginį gali suorganizuoti tik itin dvasingi žmonės, kurie yra LAISVI, kuriems nereikia prieš nieką vaidinti gerais, niekam nereikia įtikti ir niekas jiems nenurodinėja. Gerb. Dariau, jūs sukūrėte nuostabią šventę, priminėte senosios mūsų istorijos simbolius. Liepsnojantys ženklai, dainos leido pajausti visų susirinkusiųjų bendrystę“.

Politikė mano, kad išties čia tiesiog per daug sutirštintos spalvos ir stebina Žygimanto neadekvati reakcija – sukelta dirbtinai problema, sudirginti žmonės.

„Skulptūras buvo galima apžiūrėti iš visų pusių. Tad gali įžvelgti ką tik nori“, - įsitikinusi L. Lekavičienė.

Pati D. Žebelienė priminė, kad vilkytiškio D. Viliaus inicijuotas pleneras „Vilko pėdomis“ organizuojamas jau 11 metų ir tai strateginis edukacinis savivaldybės kultūros renginys, sutraukiantis gausybę žmonių.

„Ne apie molekules ir atomus besiteisindamas rašykite, bet tiesiog pasidomėkite baltų ženklų ir simbolių prasme ir reikšme. Plenero ženklas simbolizuoja saulės ratą, keturias pasaulio šalis, šviesą ir daug kitų prasmingų dalykų. Apmaudu, kad bandydamas politikuoti žeidžiate krašto bendruomenę, užuot ją vienijęs ir palaikęs prasmingus krašto žmonių darbus“, - rašė politikė. Anot jos, išties konservatorius norėjo sau pasidaryti reklamą, o pasiekti tikslo nepavyko – užkulisiniai žaidimai nesuveikė.

Savo nuomonę išreiškė kunigas ir mokytojas

Į diskusiją įsitraukė ir evangelikų-liuteronų kunigas Remigijus Šemeklis: „Aš būsiu labai negailestingas ir netolerantiškas, ir pasirengęs dėl to priimti visas piktojo strėles. Pirmiausia, pasirinkta labai nevykusi vieta „įsiamžinti“, tarsi tai būtų buvęs vienas vienintelis šiaudų dirbinys... Dar per mažai laiko prabėgo nuo Holokausto ir per daug negerų asociacijų sukelia svastikos. Tad reakcija labai teisinga. Antra, man labai įdomu: kokia dvasia paskatino „įkomponuoti“ svastiką (ne kokią saulę ar dar kokį kitokį pagonišką ženklą, bet svastiką...), o vėliau pozuoti jos fone? Tą patį ženklą, kuris įkvėpė didžiausio praėjusio amžiaus nedorėlio šalininkus patiems gėdingiausiems darbams...

Trečia, svarbi vartų simbolika. Psalmistas kalba: „Pakelkite savo sąramas, vartai! Plačiai atsidarykite, amžinosios durys, kad įžengtų Garbės karalius!“ (Ps 24,9) Ir Jėzus kalbėjo: „Aš esu vartai. Jei kas eis per mane, bus išgelbėtas.“ (Jn 10,9) Teisingai tvirtino Paulius, kviesdamas atgailai ir gyvenimui su Kristumi: „Jūs buvote mirę savo nusikaltimais ir nuodėmėmis, kuriuose kadaise gyvenote, laikydamiesi šio pasaulio papročių, paklusdami kunigaikščiui, viešpataujančiam ore, dvasiai, veikiančiai neklusnumo vaikuose. Tarp jų kadaise ir mes visi gyvenome, sekdami savo kūno geismais, vykdydami kūno ir minčių troškimus, ir iš prigimties buvome rūstybės vaikai kaip ir kiti.“(Ef 2,1-3). Tad turėtumėte pasitikrinti sąžines ir širdis: ar tebesate krikščionys? ir: ar vis dar tikite, ką sako Dievo Žodis apie dvasinę realybę ir jos simbolius? O dabar pažiūrėkime į simboliką nuotraukose: Tai yra ne kas kita kaip pragaro vartai. Ir tai nėra toks nekaltas žaidimas (kaip gali pasirodyti iš pirmo karto), panašiai kaip su dvasių ar mirusiųjų sielų iššaukimais... Net jei nacių nusikaltimai nebuvo aukštinami ir velnias nebuvo garbinamas, bet simboliai ir veiksmai kalba patys už save“.

Neiškentęs savo komentarą dar kartą paliko ir renginio organizatorius D. Vilius: „... žmonės mielieji... Užuot parsidavę ir pataikaudami svetimoms kultūroms, imkitės gerbti ir mylėti savo krašto prigimtinius bruožus. Taip kaip tai darė Basanavičius, Vydūnas, Maironis... (ar ir šie jau nurašyti,.?)... Svastikų siluetai puošia Lietuvoje stovinčius paminklus, jų pilna audėjų juostose, net danguje žvaigždynai... Gal ir juos kažkaip išjungt..? Prisirišdami prie kažkokio laikmečio motyvo tik palaikote tą tragišką atmintį... Juk jau greitai, tų pačių konservatorių dėka, bijosime vaivorykštės atspalvių... Kaži kaip ją reiks danguje pridengt. Remigijau... Nėra nepagalvojimo mano kūryboje... Ir blogos asociacijos kyla tik siauresnio intelekto, sąmonės asmenų galvose, kurie įsikandę istorijos juodulį visur bando jį įžvelgti. Aš kuriu ir kursiu su visa pagarba baltiškajai prigimtinei kultūrai. Budinau ir budinsiu žmonėse prigimtinį dvasingumą. Nesusitapatinu su buvusia istorine tragedija, nes visiškai nenoriu jos išsaugoti. Šiuo ženklu buvo puošti net katalikų vyskupų liturginiai rūbai. Lietuvon nešdami svetimą šiam kraštui religiją, baisieji krikščionys žudė, degino, skerdė tūkstančius vietos gyventojų, tačiau šiandien šios ideologijos nešėjų atvaizdai, simboliai, ginklai vis dar viešai demonstruojami krikščioniško kulto statinių freskose, skulptūrinėse kompozicijose... Daugumai vietos gyventojų tai kelia baisias asociacijas... Bet, matyt, ir jūs vis dar apie tai nepagalvojate... Kiek mirties kvapo jūsų „šventuosiuose“. Ir kur tas jūsų deklaruojamas nuolankumas, gailestingumas? Kuris po tokių baisių istorinių kryžiaus žygių taip ir neapsireiškė? Kaip sako senoji išmintis: visa tai, kas tave žeidžia - gyvena tavyje. Tad linkiu spalvingai nešti šviesą ateičiai, o ne saugoti užantyje šėtonišką būtį“...

Visuomenininkas, Šilutės Vydūno gimnazijos mokytojas Jonas Jaunius diskusiją užbaigė savo pasisakymu po L. Lekavičienės komentaru: „PRITARIU. Geras renginys. Pažiūrėkit, vakar Dainų šventės Ansamblių vakaras. Jau vien tema „Gyvybės medis“ - senovės baltų religijos pagrindas. Gyvybės medį sudaro keturi elementai – ugnis, oras, vanduo ir žemė; pristatoma ir Šventoji ugnis, ir Žemyna, ir... Tai kodėl vietinis renginys su senoviniais simboliais (kurie masiškai naudojami Dainų šventėje) turėtų būti blogas?“

Taigi, blogio buvo renginyje ar ne, kiekvieno požiūrio klausimas ir iš kokio kampo į viską žvelgiama.