Dėl pieno kvotų panaikinimo gali bankrutuoti Lietuvos ūkininkai

2004 metų gegužės 1-ąją Lietuva tapo viena iš Europos Sąjungos šalių narių ir privalėjo taikyti Lietuvos Respublikos stojimo į ES sutartyje numatytą įsipareigojimą – Pieno gamybos kvotų sistemą.

Pieno gamybos kvotų sistema ES buvo sukurta ir įdiegta 1984 metais, siekiant sureguliuoti pieno kiekį, patenkantį į rinką, t. y. sumažinti skirtumą tarp pieno bei pieno produktų pasiūlos ir paklausos, tokiu būdu užtikrinti stabilią pieno bei jo produktų kainą bei gamybą.

Pieno kvotų metai prasideda balandžio 1 d. ir baigiasi kitų kalendorinių metų kovo 31 d.

Pieno gamybos kvota – tai gamintojui nustatytas pieno pardavimo perdirbti ir (arba) pardavimo tiesiogiai vartoti kiekis.

Į mitingą Briuselyje buvo atvykę ir atstovai iš Lietuvos, prie Europos Parlamento išsirikiavo dešimtys ūkininkų – pieno gamintojų – traktorių, degė laužai, vienas paminklas, ant kurio yra užrašas „Intelektas“ buvo apkrautas presuotais šiaudais ir naudotomis padangomis.

Akcijoje dalyvavęs Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto narys Bronis Ropė pažymėjo, kad Europos Komisija yra ne kartą pažadėjusi stebėti situaciją ir įsikišti, jei to prireiks. Papildomas paramos priemones taip pat žadėjo Žemės ūkio ir kaimo plėtros komisaras Filas Hoganas. Vis dėlto jau dabar darosi akivaizdu, kad pieno kvotų naikinimas galimai labiausiai paveiks mažuosius gamintojus.

Deja, ir dabartinė pieno kvotų sistema neapsaugojo nuo didelių kainų svyravimų. Gaila, kad iki šiol nei Europos Parlamentas, nei Europos Komisija nesutarė dėl kitų priemonių, kurios padėtų pieno gamintojams išvengti didelių nuostolių. B. Ropė pasisako už rinkos reguliavimą ir džiaugiasi, kad šiuo metu Parlamente svarstomi keli nauji reguliavimo mechanizmai, kurie gali pradėti galioti jau po metų.

Iš tikrųjų, pieno kvotų naikinimas - didžiulė permaina, kuri sutapo su pieno kainų krize. Todėl visiškai suprantama, kad dėl to neramu ir ūkininkams, ir atsakingoms institucijoms. Vis dėlto labiausiai nerimą kelia būsima mažųjų, nekooperuotų gamintojų padėtis. Gali būti, kad tam tikrose ES šalyse padidinus pieno gamybą nukentės silpniausieji rinkos dalyviai.

Reikia suprasti, kad be gamintojų organizacijų ir kooperacijos ateityje greičiausiai nebus įmanoma konkuruoti. Kooperacijos keliu eina daugelio šalių ūkininkai. Lietuvoje padėtis šioje srityje pakankamai prasta ir jei ji nesikeis, daugelio laukia finansiniai sunkumai.

Praėjusią savaitę vykusio Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto posėdžio metu B. Ropė uždavė klausimą „Ką daryti?“ komisarui Filui Hoganui, pabrėždamas, kad Baltijos šalių pieno gamintojai jau aštuntas mėnuo dirba nuostolingai ir nepajėgia konkuruoti ES rinkoje.

Europos Parlamento nariai jau seniai seka situaciją pieno rinkoje, neva renka informaciją iš pieno gamintojų savo šalyse. Jau seniai akivaizdu, kad nauji reguliavimo mechanizmai būtini, tačiau kokie bus įvesti, ketinama nuspręsti pamačius kaip ūkininkus paveiks dabartinis pieno kvotų naikinimas.

Užvakar, balandžio 1-ąją, Lietuvos pieno taryba buvo priimta į Europos pieno tarybą.

Pienas gali dar labiau atpigti

Ką apie pieno kvotų panaikinimą mano Šilutės rajono savivaldybės administracijos Kaimo reikalų skyriaus vyresnioji specialistė Irena Omelienė?

„Pieno kvotos Lietuvos gamintojus niekuo neribojo, mums jų pakako sočiai, galėjome tą gamybą didinti ir tikrai dar būtume užtekę, - „Šilokarčemai“ pasakojo I. Omelienė. – Aišku, užsieniečius kvotos labai ribojo ir dabar jie labai džiaugiasi. Dabar kai kurios šalys planuoja didinti pieno gamybą iki 50 procentų. O kitos šalys atsargiai į tai žiūri – pirmiau stebės, ar pieno rinka, kaip kai kas kalba, tikrai plėsis, ar bus reikalaujama daugiau pieno produktų. O didėjant gamybai ir didėjant pieno produktų pasiūlai savaime pieno kaina mažėja“.

Pasak I. Omelienės, pernai buvo tokia atsietoji nacionalinė parama už pieną. Lėšos gautos iš Europos Sąjungos ir nacionalinio biudžeto, už 2013-2014 kvotiniais metais pagamintą pieną Šilutės rajone 1 670 paramos gavėjų gavo 2,81 mln. litų (apie 814 tūkst. eurų) išmokų. Už vieną toną pieno buvo mokėta po 31,80 Lt arba 9,21 euro. Kadangi kvotos jau panaikintos, dabar Europos Sąjunga išmokas skirs tik už karves. Išmokos už pieną bus mokamos, berods, iki 2020 metų, tik iš nacionalinio biudžeto.