Pristatome: Pagėgių politiniai svingeriai (N-18)

Pasaulyje daugybę metų įprasta praktika, kada politikai dėl vidinių intrigų ar kitų priežasčių pakeičia partiją į kitą tokių pačių pažiūrų komandą. Ar tai prancūzas Erikas Žemuras dėl nesutarimų su Mari Le Pen įkūręs kitą dešiniųjų pažiūrų partiją, ar tai lietuvis Algirdas Butkevičius dėl pykčių su G. Palucku nusprendęs kurti panašių pažiūrų partiją kartu su Sauliumi Skverneliu. Galų gale, rinkėjui nėra tiek svarbu, su kokia komanda politikas parlamente balsuos, svarbu, kad balsuotų taip, už ką žmonės jį išrinko.

Visiškai kita situacija su liaudyje vadinamomis „politinėmis prostitutėmis“. Mat šie politikieriai pasižymi vertybinės skalės diapazonu nuo vieno kraštutinumo į visiškai kitą. Pavyzdžiui, darbo liaudį ginantis socialdemokratas tampa lobistus atstovaujančiu konservatoriumi arba tradicinių šeimų gynėjas tampa gėjų santuokas šlovinančiu liberalu ar atvirkščiai. Akivaizdu, kad šiam politiniam porūšiui visiškai nesvarbu, kurį mygtuką posėdžių salėje paspausti arba kokioms vertybėms atstovauti, svarbiausia - būti valdžioje. Deja, tai gana paplitęs reiškinys mūsų politinėje padangėje, o tokių pavyzdžių surasime bene kiekvienoje savivaldybėje.

To dar nebuvo: politinėje padangėje atsirado svingeriai

Tačiau šiandien „Šilokarčema“ pristato tai, ko dar nebuvo - politinius svingerius! Turbūt sunku įsivaizduoti, kaip taip gali atrodyti, bet prieš artėjančius Seimo rinkimus tyrinėjant Karšuvos apygardos (Pagėgiai, Jurbarkas, dalis Tauragės) kandidatus, aptikome visiškai naują politinį reiškinį, kurio nepavadinsi niekaip kitaip kaip „politinė svingerystė“. Pagrindinį vaidmenį šioje istorijoje atlieka Pagėgių politikė, Tarybos narė Justina Šlakaitytė.

Vos prieš metus dar liberale buvusi ir su jais į Tarybą pakliuvusi mergina, šiemet jau po Pagėgių savivaldybę vaikščiojo agituodama už visiškai kitų pažiūrų „darbiečius“. Kaip šie politikai vadinami, mes jau aptarėme, tačiau čia tik pradžia. Jauna politikė ambicijų neslepia bei yra užsimojusi keliauti į Seimą. Ir ne šiaip sau kandidatuoti, bet kandidatuoti su dviem partijom (minimum) vienu metu. Jei pagalvojote, kad kalba eina apie koaliciją, tai nieko panašaus. Šiandien buvusi liberalė, dabar jau parlamentą šturmuoti patvirtinta dviejų skirtingų partijų (kaip ne keista, tradicines vertybes ginančių) sąrašuose.

J. Šlakaitytė patvirtinta kandidate į Seimą tiek Lietuvos regionų, tiek Darbo partijų sąrašuose

Liepos 18-ąją vykusiame Lietuvos regionų partijos tarybos posėdyje J. Šlakaitytė oficialiai buvo patvirtinta kandidate į Seimą. O štai Darbo partija Karšuvos apygardoje taip pat oficialiai patvirtino ir iškėlė kandidatę J. Šlakaitytę.

Suprask, balsavimo biuletenyje rasime dvi Justinas Šlakaitytes, vieną „regionietę“, kitą „darbietę“. Neabejotinai rinkėjams būtų įdomu pažiūrėti, kuri daugiau balsų gaus. Dar įdomiau, už kurią pati Justina balsuotų. Gaila, bet tokių ištvirkavimų Vyriausioji rinkimų komisija neleis, tačiau, sutikite, precedentas daugiau nei įdomus, ir čia dar ne pabaiga.

 „Šilokarčema“ nusprendė pasidomėti šia, dar politinėje padangėje nematyta, situacija ir paskambino pasiteirauti Lietuvos regionų partijos Pagėgių skyriaus pirmininko, Tarybos nario Aivaro Pociaus. Pasirodo, politikas apie tokį sprendimą sužinojo tik jau jį priėmus. „Žinokite, tikrai pats esu nustebęs. Nors dirbame Pagėgių savivaldybės taryboje kartu su Justina, ji niekada į mane nesikreipė šiuo klausimu, ir niekada nepareiškė noro eiti su mūsų komanda į Seimą. Negana to, ji kartu su liberalais yra valdančiojoje daugumoje, o mūsų partija opozicijoje, niekaip nesuprantu, kaip čia taip atsitiko. Nesvarstėme nei skyriuje, ir Jurbarko skyrius siūlė kitą kandidatą, aš nesuprantu, kokiu būdu ji tapo mūsų partijos kandidatė be mūsų jokios žinios. Ir kaip ji bus mūsų kandidate, jei ji jau registruota kaip Darbo partijos kandidatė. Dar girdėjau kažkokias kalbas, kad ji ir su Remigijaus Žemaitaičio „Nemuno aušra“ derybas veda. Gaila, dėl nelaimės negalėjau būti Tarybos posėdyje, gal būtų kažkaip aiškiau buvę“, - pečiais gūžčiojantis reziumavo Lietuvos regionų partijos vadovas Pagėgiuose.

Panašią poziciją išsakė ir Lietuvos regionų partijos Jurbarko skyriaus pirmininkas Gintaras Kasputis. Tiesa, jis teigė, kad su J. Šlakaityte šiuo klausimu bendravo.

„Taip, aš kalbėjau su Justina, ją kaip kandidatę kažkokiu būdu pasiūlė per partijos centrą. Tačiau pastebėjau, kad ji yra labai besiblaškanti ir neapsisprendusi, tarsi nori, bet nežino ko ir su kuo. Tad mūsų skyrius jos nekėlė, mes buvome pasiūlę kitą kandidatą, aiškių pažiūrų ir ištikimą partietį. Kodėl centrinė partijos valdžia patvirtino Justiną aš nežinau“, - teigė G. Kasputis.

Pati J. Šlakaitytė nežino, su kuo dalyvaus Seimo rinkimuose, bet žino, kad politika nesidomi

„Šilokarčemai“ visiškai sutrikus šiose politinėse aistrose - kas su kuo, kaip ir kada, paskambinome pačiai politikei J. Šlakaitytei. Deja, po pokalbio su mergina iškilo daugiau klausimų nei atsakymų. Iki rinkimų registracijos pabaigos liko vos kelios savaitės, o žurnalistams paklausus, su kokia komanda Justina dalyvaus Seimo rinkimuose, politikė atsakyti taip ir nesugebėjo. „Dalyvauti dalyvausiu, o dėl pasirinkimo kol kas, to galutinio verdikto kol kas nėra. Todėl neafišuoju dar to. Tiesiog dar yra tokios smulkios detalytės, kurias norime iki galo išsiaiškinti“, - įdomiai atsakė J. Šlakaitytė.

Paklausus apie Lietuvos regionų partijos Pagėgių komandą - ar prisijungs kaip politikė prie opozicinės frakcijos, J. Šlakaitytė atsakė, kad ji dirba valdančiojoje daugumoje, o dėl įsiliejimo į regioniečių komandą vėliau atsakyti politikei sekėsi, kaip pati teigė, sunkiai. „Sunku pasakyti, kadangi, sakau, turėsime sprendimus, tada ir pasimatys rezultatas, su kuria komanda dirbsiu, nes na neapsistoja vien Pagėgiais, tuomet apsistoja visos Lietuvos mastu, tai tuomet ir sprendimus priiminėsime“, - mįslingai kalbėjo J. Šlakaitytė.

Pokalbio pabaigoje politikė priminė, kad nesvarbu, su kuria partija ji eis ir, kad apskritai yra apolitiška. Skaitytojams primename, kad terminas apolitiškumas reiškia politinio gyvenimo vengimą. Jis pasireiškia politikos atsisakymu, abejingumu jai. Asmuo ar žmonių grupė demonstruoja savo pasyvumą, politinių funkcijų ignoravimą (pvz., atsisako balsuoti), saviizoliaciją.

Taigi, pasirodo, turime ne tik politinius svingerius, bet ir žmones, kurie visiškai nesidomi politika, tačiau trokšta dalyvauti Seimo rinkimuose... Pagėgiai gali džiaugtis - nustebinti tikrai turi kuo!