Priežastys, kodėl dažniausiai įvyko nelaimės Šilutės bei Pagėgių keliuose

2024-08-02
Nelaimės keliuose įvyksta dėl įvairių priežasčių. Asociatyvi nuotr.
Nelaimės keliuose įvyksta dėl įvairių priežasčių. Asociatyvi nuotr.
Pastaruosius ketverius metus įskaitinių eismo įvykių ir sužeistųjų šalies keliuose skaičius kinta nežymiai. Šiemet mažiausiai žuvusiųjų per minimą laiką. Skaudžiausių eismo įvykių keliuose priežastis – vis dar nevaldomas greitis ir saugaus atstumo nesilaikymas.

„Šilokarčema“ domėjosi, kokia situacija Pagėgių bei Šilutės savivaldybėse.

Skaičiai svyruoja

Vykdydama prevencines priemones Lietuvos policija šį pusmetį nustatė per 0,5 mln. Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Pažeidėjų netrūksta ir mūsų krašte.

,,Analizuodami pirmojo šių metų pusmečio statistinius duomenis vertinome ketverių metų rodiklius. Įskaitinių eismo įvykių ir sužeistųjų skaičius šiuo periodu svyruoja nedaug. Per metus įvyksta vidutiniškai 1 258 įvykiai, kuriuose žūsta ir sužeidžiami žmonės. Nerimą kelia tai, kad ūgtelėjo neblaivių vairuotojų sukeltų eismo įvykių skaičius. Kartu su policija visuomenė turi dar ryžtingiau stabdyti neatsakingai besielgiančius, savo ir kitų gyvybėmis rizikuojančius asmenis“, – sako Lietuvos policijos viešosios tvarkos biuro viršininkas vyriausiasis komisaras Vytautas Grašys.

2024-aisiais, palyginti su pernai, sumažėjo žuvusiųjų, nedaug pakito sužeistųjų ir įskaitinių eismo įvykių skaičius. Pirminiais Eismo įvykių informacinės sistemos duomenimis, pirmąjį šių metų pusmetį (iki liepos 1 d.) Lietuvoje eismo įvykiuose žuvo 49 žmonės – 30 proc. mažiau negu pernai (70 žmonių). Užfiksuota 25 įskaitiniais eismo įvykiais daugiau nei tą patį laikotarpį praėjusiais metais (2024 m. I pusmetį – 1 294; 2023 m. I pusmetį – 1 269). Šiek tiek daugiau sužeistųjų: 2024 m. I pusmetį – 1 458 (2023 m. I pusmetį – 1 442). Iš jų 284 vaikai (2023 m. I pusmetį – 274).

Nepasirenka saugaus greičio

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vyriausiosios specialistės Linos Banienės duomenimis, nuo 2024 m. sausio 1 d. iki birželio 30 d. Šilutės rajono savivaldybėje įvyko 21 įskaitinis eismo įvykis, kurių metu buvo sužeistas 21 žmogus, žuvusių nebuvo. 2023 m. tuo pačiu laikotarpiu įvyko 15 įskaitinių eismo įvykių, kurių metu sužeista 17 žmonių, žuvo - 1.

Pagėgių savivaldybėje nuo 2024 m. sausio 1 d. įvyko 3 įskaitiniai eismo įvykiai, kurių metu žuvo 1 žmogus, sužeista - 2. Dėl neblaivių vairuotojų kaltės įvyko 2 eismo įvykiai.

2023 m. tuo pačiu laikotarpiu įvyko 3 įskaitiniai eismo įvykiai, kurių metu buvo sužeisti  3 žmonės, žuvusių nebuvo. Dėl neblaivių vairuotojų kaltės įvyko 1 eismo įvykis.

Daugiau eismo įvykių sukėlė neblaivūs vairuotojai

Neblaivių vairuotojų sukeltų eismo įvykių šalyje skaičius pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su 2023 m. tuo pačiu laiku, išaugo nuo 67 iki 88. Sužeista 111 asmenų (2023 m. – 86). Daugiausiai eismo įvykių sukėlė neblaivūs ar apsvaigę lengvųjų automobilių ir keturračių motociklų vairuotojai.

Žuvusiųjų keliuose dėl neblaivių vairuotojų kaltės apie 50 proc. sumažėjo 2023 metais. Ir 2021, ir 2022 m. I pusmetį keliuose dėl to žuvo po 13 asmenų, 2023 m. – 5, o 2024 m. – 4. Šių metų I pusmetį dėl neblaivių vairuotojų kaltės sukelti įvykiai sudaro 6,8 proc. visų eismo įvykių, kuriuose nukentėjo žmonės (pernai tokių buvo 5 proc.).

Dažniausiai žūsta vairuotojai

Šiemet iš viso užfiksuotos jau 49 žūtys šalies keliuose. Kaip ir pernai, transporto priemonių vairuotojai sudaro didžiąją dalį – 59 proc. – žuvusiųjų (2023 m. I pusmetį – 47 proc.). Iš šiais metais žuvusiųjų – 19 automobilių vairuotojų ir 7 jų keleiviai, 2 krovininių automobilių vairuotojai ir vienas jų keleivis, traktoriaus ir mažojo autobuso vairuotojai, 9 pėstieji. Pirmąjį metų pusmetį žuvo ir 6 motociklininkai.

Pagrindinės eismo įvykių, kuriuose žuvo žmonės, priežastys – saugaus važiavimo greičio nepasirinkimas (32 proc.) ir saugaus atstumo nesilaikymas (11 proc.) (2023 m. I pusmetį saugaus važiavimo greičio nepasirinkimas ir leistino važiavimo greičio viršijimas sudarė 61 proc., 2022 m. I pusmetį – 54 proc.). Dar po 13 proc. žmonių žuvo dėl reikalavimo duoti kelią nevykdymo važiuojant per sankryžą ir dėl įvažiavimo į priešpriešinio eismo juostą. Dėl pėsčiųjų padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų ir vairuotojų pareigų pėstiesiems nevykdymo atsitiko po 6 proc. eismo įvykių.

Pavojingiausia savaitės diena – penktadienis. Pirmąjį šių metų pusmetį penktadieniais įvyko 243 įskaitiniai eismo įvykiai. Pavojingiausios 4 valandos – nuo 16 iki 20. Tokiu metu įvyksta per 30 proc. visų eismo įvykių.

Lietuvos policija pirmąjį 2024-ųjų pusmetį nustatė 545 011 Kelių eismo taisyklių pažeidimų: 265 534 dėl nustatyto važiavimo greičio viršijimo, 2 768 dėl pavojingo ir chuliganiško vairavimo, draudimo lenkti ar įvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą, 22 158 dėl naudojimosi mobiliojo ryšio priemonėmis vairuojant, 6 217 dėl pėsčiųjų nepraleidimo perėjose, saugos diržų nenaudojimo atvejų – 11 376.

 „Daugiausia eismo įvykių Šilutės bei Pagėgių savivaldybėse įvyksta dėl saugaus greičio nepasirinkimo, lenkimo taisyklių nesilaikymo, pareigų pėstiesiems nesilaikymo, transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs asmenys“, - teigė L. Banienė.

Pasak pareigūnės, dažniausiai eismo įvykiuose žūva vairuotojai, keleiviai ir kiti eismo dalyviai - dviratininkai, pėstieji.


Straipsnio komentarai

Milijonai2024-08-04
Pusė milijono "pažeidėjų" ir vos 1258 įskaitiniai eismo įvykiai, kas sudaro vos 0,2 procento. Taigi akivaizdu kad ne teisinga kryptimi dirbama, baudomis siekiama pasipelnyti, nepagrįstai kabinėjantis dėl greičio viršijimo, ir kitų smulkmenų. Pagrindinė priežastis yra vairuotojų nepatirtis ir nepasirengimas kritinėms situacijoms. Turėtų būti daroma analizė pagal vairuotojų vairavimo stažą ir pamatytume kad į eismo įvykius pakliūna ne tie kur nuolat viršija greitį, bet tie kur neturi pakankamai vairavimo patirties. Šiandienos automobiliai modernūs ,turi efektyvias valdymo priemones o leidžiamas eismo greitis yra toks pat arba net mažesnis nei buvo pavyzdžiui prieš 50 metų. Komentaras patinka Komentaras nepatinka
jo2024-08-02
Seniau krašto keliai buvo pritaikyti arklių kinkiniams, pakelės apsodintos medžiais...
Gausėjant , tobulėjant autotransportui padidėjo greičiai, dauguma pakelės medžių buvo paženklinti eismo priemonėmis.
Daug medžių pašalino, kelių dangą gerino, greičiai didėjo, o naujų autostradų krašte ar daug nutiesė...
Komentaras patinka Komentaras nepatinka