Su šypsena per gyvenimą

Pas močiutę, Rusnėje, augęs autorius piešti mėgo nuo mažens. Su šypsena autorius prisimena savo vaikystę, laiką mokykloje. Jis niekada nesimokydavo dalykų, kurie jam nepatiko, dažniausiai per nemėgstamas pamokas piešdavo. Labiausiai traukė dailė, muzika ir rusų kalba. Pomėgis piešti išliko ir mokantis profesijos.

Daugelis vyresnio amžiaus žmonių prisimena iliustruotus tarybinėje armijoje tarnavusių kareivių albumus. Tad armijoje tarnavo ne tik Valdemaras, bet ir jo gebėjimas piešti. Ne vienas jo dekoruotas albumas dabar guli buvusių tarnybos bičiulių stalčiuose. Taip autorius atrado karikatūrą. Tai humoristinis piešinys, išjuokiantis arba pašiepiantis žmogaus ar visuomenės ydas. Savo piešinius Valdas pradeda kurti tušinuku, o užbaigia spalvotais pieštukais. Eksponuojami darbai turi savo atsiradimo istorijas, kurias Valdas noriai pasakojo susirinkusiems, pagražindamas jas juokingais nutikimais.

Karikatūrose autorius išsako savo požiūrį, nukreiptą prieš rūkymą, vagystes, netinkamą žmonių elgesį viešose vietose. Tai perteikti puikiai padeda kiaulės personažas, artimas ir suprantamas lietuvio mentalitetui. Daugelis jo darbų turi ne tik meninę vertę, bet ir auklėjamąjį poveikį. Savo darbais jis moko paisyti gero elgesio ir nesielgti ,,kiauliškai".

Geru žodžiu autorius prisimena bendradarbiavimą su Šilutėje veikiančia suvenyrų parduotuve. Taip jis ėmėsi šaržų piešimo pagal klientų pateiktas nuotraukas. Piešdamas šaržą menininkas stengiasi kuo dargiau sužinoti apie būsimą personažą – jo pomėgius, gyvenimo būdą, profesiją, jį supančius augintinius ir t. t. Tad pažvelgus į jau sukurtus darbus galima daug sužinoti apie kiekvieną juose nupieštą žmogų. Valdemaras asmeniškai dėl savęs nusipiešia šaržo kopiją, nes originalą dažnai padovanoja piešinyje pavaizduotam žmogui.

Nors karikatūras ir šaržus autorius kuria laisvalaikiu, bet randa laiko ir kitiems savo pomėgiams – tokiems kaip numizmatika (monetų ir piniginių banknotų kolekcionavimas), filatelija (pašto ženklų kolekcionavimas), senosios Rusnės ir senosios Šilutės atvirukų kolekcionavimas.

Iš bibliotekos lankytojų menininkas sulaukė daug klausimų, ypatingai šiuo žanru, jo piešimo technika susidomėjo jaunimas. Parodos pristatymo pabaigoje bibliotekininkė linkėjo, kad visų gyvenime daugiau būtų šunybių, negu kiaulysčių. Prie puodelio arbatos, su šypsenomis veiduose, susirinkusieji šnekučiuodamiesi iš arčiau susipažino su autoriaus darbais, diskutavo apie tokių kūrinių aktualumą.