Klaipėdos festivalio muzikos, šviesų ir istorijų šou „A la laluna“: dirigento batutos mostams pakluso net vėjas

„A la luna“ Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovės Laimos Vilimienės sumanytas kaip įspūdingas reginys atvirame ore, kuriame muzika, vaizdais, kostiumais, šviesa ir judesiais sukurta romantiška nakties nuotaika nustebino net daug netikėtų reginių senoje laivų statykloje, ant marių kranto, mačiusią publiką. Beje, patogiai įsitaisęs ant marių kranto „A la luna“ mėgavosi ir R. Wagnerio operos „Skrajojantis laivas“ pagrindinis herojus.

Publikai žadą užgniaužusią muzikinio šou „A la luna“ programą su KVMT simfoniniu orkestru, solistais, pritariančiaisiais choro vokalistais ir baleto šokėjais atliko pagrindinis KVMT kviestinis dirigentas Martynas Staškus. Talentingojo maestro batutos mostams tą vakarą atrodytų pakluso net debesys, neišdrįsęs prasiveržti lietus ir pagal muzikos taktus atlikėjų rūbus bei plaukus kedenęs vėjas.

Mėnuliui dedikuotos programos deivių vaidmenis atliko KVMT scenoje ryškiai spindinčios, publikos bei kritikų liaupses už plataus diapazono vaidmenis nuolat pelnančios solistės Rita Petrauskaitė ir Beata Ignatavičiūtė. Jų balsai tą vakarą skambėjo ypatingai, o įtaigi vaidyba kūrė nepamirštamą sceninę istoriją, kuri įtraukė ir ne mažiau ryškiu talentu apdovanotą, tiek operos, tiek populiariosios muzikos gerbėjams gerai pažįstamą tenorą Merūną Vitulskį.

Koncerto režisierės Rūtos Bunikytės dėka „A la luna“ virto dviejų Mėnulio deivių muzikiniu pokalbiu. „Šviesioji ir tamsioji pusė. Jos kalbasi ir nesusikalba, pasakoja savo istorijas ir konkuruoja tarpusavyje. Retsykiais šioje istorijose pasirodo ir vyriški personažai – kiekvienos iš deivių atskira meilės linija.“ Mistifikuotą reginį scenoje sukūrė Klaipėdos festivalio suburti talentingi menininkai – kostiumų dailininkė Kotryna Daujotaitė, vaizdo projekcijų dailininkė Vesta Obolevičiūtė ir šviesų dailininkas Andrius Stasiulis. Solistų ir baleto šokėjų judesius režisavo choreografė Inga Briazkalovaitė. Įspūdingais šokiais ant pastatų sienų stebinančios choreografės dėka baleto artistų judesio aikštele tapo net unikalus jūrinio paveldo objektas. Didžiojo elingo metalo konstrukcijoms tai greičiausiai labai netikėtas, bet įsimintinas išbandymas!

Tuo tarpu muzikinės koncerto programos ašimi tapo populiarios britų dainininkės, aktorės, šokėjos ir dainų kūrėjos Sarah’os Brightman perdainuotos, perdirbtos kitų žinomų autorių dainos ir klasikinės bei kino muzikos kūrėjų sukurtos melodijos. Skambėjo tokie hitais tapę S. Brightman perdainiai kaip „Hijo de la luna“ (Mėnulio sūnus), „Canto della Terra“ (Žemės daina), „Time to Say Goodbye“ (Laikas ištarti sudie). Įžanga į šią geriausių S. Brightman hitų programą tapo orkestrui aranžuota Claude’o Debussy pjesė „Mėnesiena“ (Clair de lune) iš „Bergamo siuitos“ fortepijonui. O ir vėliau programoje skambėjo ne vienas klasikinės muzikos perliukas: žymioji Undinės arija mėnuliui iš Antoníno Dvořáko operos „Undinė“, Kserkso arija „Niekad nebuvo šešėlis“ (Ombra mai fu) iš Georgo Friedricho Händelio operos „Kserksas“ ir Kalafo arija „Nemiega niekas“ (Nessun dorma) iš Giacomo Puccini operos „Turandot“.

Talentingų menininkų dėka „A la luna“ scena virto mėnulio krateriu, spindėjo žvaigždėmis, grasino briaunomis ar net baugino degančia lava. Ir visa tai vyko ant marių kranto! Ne veltui renginio bilietai buvo tiesiog iššluoti, pritrūko net pasiūlytų vietų stovėti, o išeinantys iš „A la lunos“ klausė kada bus pakartojimas. Deja, visa kas vyksta tarptautiniame Klaipėdos festivalyje neturi analogų ar retai kartojama, tad verta apsirūpinti bilietais iš anksto.