Ar atominės elektrinės atliekų kapinynai atsiras Šilutėje bei Pagėgiuose?

Planuojami darbai

Ignalinos atominė elektrinė informuoja,  kad pirmasis radioaktyviųjų atliekų giluminio atliekyno projekto etapas prasidėjo 2020 metais ir vyks iki 2047 m. Šiame etape turėtų būti patvirtinta atliekyno vieta. 2048–2057 m. atliekynas bus projektuojamas, 2058–2067 m. – statomas, o 2068–2074 metais į atliekyną iš laikinųjų atominės elektrinės saugyklų bus transportuojamas panaudotas branduolinis kuras ir kitos ilgaamžės radioaktyviosios atliekos ir talpinamos į specialias šachtas. Atliekynas būtų uždaromas 2075–2079 m. Uždarymo metu šachtos su atliekų konteineriais užpildomos bentonitu arba kitomis sandarinimo medžiagomis.

Panaudotas branduolinis kuras jau perkeltas į specialius konteinerius ir saugomas PBK saugyklose. Kitos radioaktyvios atliekos yra išimamos iš eksploatacinių atliekų saugyklų ar generuojamos vykdant išmontavimo darbus, talpinamos į atliekų saugojimo konteinerius, kurie perkeliami ir saugomi atitinkamuose saugyklose. Ilgaamžių radioaktyviųjų atliekų ir PBK patalpinimas į saugyklas - tik laikinas sprendimas. Baigiantis projektuose numatytam konteinerių ir saugyklų, skirtų ilgaamžių radioaktyvių atliekų saugojimui bei panaudoto branduolinio kuro eksploatavimo terminui (2050 metai ir 2067 metai atitinkamai), turi būti pasirengta galutiniam šių radioaktyvių atliekų sutvarkymui.

Giluminis atliekynas – tai požeminis statinys, kuriame radioaktyviosios atliekos specialiuose konteineriuose įstumiamos į šachtas (tunelius). Šios šachtos, užpildžius jas konteineriais, užsandarinamos specialiomis medžiagomis (dažniausiai bentonitu). Taip pat įrengiamos šachtos moksliniams tyrimams ir radiacinio fono stebėjimui. Žemės paviršiuje įrengiamos administracinės, radioaktyviųjų atliekų konteinerių paruošimo perkelti į GA patalpos, informacijos centras ir kt. Paprastai tai užima apie keliasdešimt ha plotą, visa kita teritorija (virš GA) gali būti saugiai naudojama pagal paskirtį (žemės ūkis ir kt.). Teritorija po žeme, reikalinga GA įrengimui, apskaičiuojama pagal radioaktyvių atliekų, kurios bus patalpintos į GA, kiekį. Visi minėti elementai bus numatyti GA projekto eigoje, vystant koncepciją, atsižvelgiant į pasirinktos vietovės geologinę sąrangą, vietos sąlygas, įtaką vietovės socio-ekonominiams rodikliams bei saugos reikalavimus. 

Kodėl giluminis atliekynas?

Ilgaamžių radioaktyviųjų atliekų dėjimas į GA leidžia izoliuoti ilgaamžes radioaktyvias atliekas nuo žmonių ir biosferos nuo 10 000 iki 100 000 metų bei užkirsti kelią radionuklidų prasiskverbimui į aplinką ir neigiamam jų poveikiui tiek aplinkai, tiek gyventojų sveikatai. Į GA specialiuose konteineriuose sudedamas panaudotas branduolinis kuras jo neperdirbant, labai radioaktyvios panaudoto branduolinio kuro perdirbimo atliekos ir kitos ilgaamžės radioaktyvios atliekos.

Potencialios GA vietos ir pamaryje

Potencialios GA vietos įvairiose Lietuvos Respublikos teritorijose. Jos numatytos Alytaus rajone – aštuonios, Anykščių - viena, Druskininkų savivaldybėje - viena, Elektrėnų savivaldybėje – trys, Ignalinos rajone - septynios, Kaišiadorių rajone - viena, Kalvarijos savivaldybėje - viena, Kauno rajone – viena, Kazlų Rūdos savivaldybėje – dvi, Lazdijų rajone – penkios, Marijampolės savivaldybėje - dvi, Molėtų rajone – penkios, Pagėgių savivaldybėje – viena, Prienų rajone - dvi, Rokiškio rajone – viena, Šakių rajone - keturios, Šalčininkų rajone – septynios, Šilalės rajone – dvi, Šilutės rajone - trys, Širvintų rajone - trys, Švenčionių rajone – septynios, Tauragės rajone – trys, Trakų rajone - septynios, Ukmergės rajone – viena, Utenos rajone – septynios, Varėnos rajone - septynios, Vilkaviškio rajone – trys, Vilniaus rajone – aštuonios, Zarasų rajone – devynios.

Tiek Šilutės, tiek Pagėgių savivaldybių vadovai apie tai, kad pristatytos galimybių studijos, nesidalino.

Šilutėje pirmoji apie tai viešai informavo ir į visuomenę kreipėsi socialiniame tinklapyje Facebook Tarybos narė Lijana Lekavičienė: „Ar žinote, kad radioaktyvių atliekų kapinynai planuojami net trys Šilutės krašte. Vienas numatytas ir Pagėgių krašte. Kovo 11-osios akto signatarė Vidmantė Jasukaitytė sakė: „Po mūsų nebebus mūsų“. To norime? Nejau mes tylėsime? Jei taip, tada tie kapinynai tikrai atsiras mūsų krašte“.

Pagėgių meras Vaidas Bendaravičius į telefono skambučius neatsakė.

Šilutės rajono meras Vytautas Laurinaitis, kuris yra net savivaldybių asociacijos valdybos narys, teigė nieko šia tema nežinąs: „Niekas nieko nepaskelbė. Apskritai, tokios informacijos nesuteikė. Apskritai, ta mintis pirmą kartą. Nieko nežinau. Absoliučiai nieko negirdėjau“.

Tačiau Šilalės bei Tauragės vadovams ši informacija žinoma. „Privalome sekti procesus ir aiškiai pasakyti, kad mūsų rajone šio objekto būti negali“, – pabrėžia vicemeras Ignas Gužauskis. Pasak vicemero, nors dar nė­ra iki galo apsispręsta, kur tiksliai jos bus palaidotos, grėsmė, kad parvažiuos į Šilalę – reali. 

„Gyventojai protestuoja prieš krematoriumų, sąvartynų statybas, nepritaria pabėgėlių ar negalios asmenų centrų įkūrimui ir t. t. Tačiau, palyginti su numatomu objektu, bet kokie kiti yra visiškai nekaltas reikalas. Panaudotam branduoliniam ku­rui, radioaktyviosioms atliekoms „perlaidoti“ Šilalės rajone yra numatytos dvi galimos vietos, Tauragės – trys. Iš viso Lietuvoje tam buvo atrinkta apie 100 sklypų, dalis pretendentų atkrito, liko 77 tinka­mi 29-iose savivaldybėse, ir turime melstis, jog kuo greičiau atkristume, nors kompensacijos už šių atliekų palaidojimą žemėje bus ne didelės, o labai didelės“, – sako „Šilalės artojui“ I. Gužauskis.

Tauragės meras liberalas Dovydas Kaminskas spaudai teigė, kad Ignalinos atominė elektrinė šių metų kovo 15 d. Lietuvos savivaldybių asociacijai ir visoms savivaldybėms pristatė atliktą galimybių studiją, kurioje nurodė 77 vietas, kuriose galėtų būti įrengta tokia saugykla. Anot Tauragės mero, nėra nė vienos savivaldybės, mero ar kito politiko, kuris pritartų tokios infrastruktūros sukūrimui savo savivaldybės teritorijoje. Giluminio atliekyno įrengimo vietos parinkimo procedūras, pasak D. Kaminsko, numatoma įvykdyti iki 2047 metų, o šiuo metu dėl kapinyno dar nėra priimta jokių sprendimų.

„Ši tema Lietuvoje tikrai aktuali, nes stojant į Europos Sąjungą buvo priimtas įsipareigojimas uždaryti Ignalinos atominę elektrinę. Savivaldybės seka informaciją, kaip procesai vyks toliau. Sekame ją ir Tauragėje. Gaila, kad yra manipuliuojama informacija, tokiu būdu kiršinant žmones“, – feisbuke rašo D. Kaminskas.

2079-ieji mūsų akimis atrodo labai tolimi ir daugumos mūsų jau čia nebebus. Tačiau kraštas, kuriame gyvename, turi likti ateities kartoms.