Vandens turizmas Pagėgiuose: palaidotas, bet iš jo ir toliau šaipomasi

Viskas neaišku

Mažųjų laivelių turizmas kelerius pastaruosius metus Minijos žemupyje, Nemuno deltoje ar Kuršių mariose sparčiai didėja. Jei anksčiau jachta ar kateris buvo išskirtinė priemonė, tai dabar vis daugiau žmonių juos įsigyja ne tik žvejybai, bet ir poilsiui ar pramogoms. Augantis laivelių skaičius smarkiai pagyvino laivybą Vakarų regiono vandens keliuose. Akivaizdu, kad kasmet mažųjų laivelių skaičius Vakarų regiono vandens keliuose tik didėja. Tai lemia ne tik vaizdingi maršrutai, bet ir vystomi projektai.

Šilutės krašte didėja mažųjų laivelių turizmas. O Pagėgiuose tai nejuda iš mirties taško. Kas čia vyksta? Nejaugi Pagėgiai akli ir nemato, kad čia taip pat galima plėtoti vandens turizmą?

Apie jį kalbėjome, o tiksliau susirašinėjome, dar šių metų balandį su Pagėgių vicemere L. Kazlauskiene. Po gauto atsakymo raštu tuomet paaiškėjo, kad Pagėgiuose vandens turizmo srityje niekas nepasikeitė nuo praėjusių metų, ir kodėl šioje srityje tik vėžlio greičiu viskas iriasi pirmyn, yra atsakymas – dėl geopolitinės situacijos.

„Pagėgių savivaldybės teritorijoje esančioje Nemuno upės vagos atkarpoje nėra įrengtų prieplaukų, kurios atitiktų Statybos įstatymo sąlygų reikalavimams, taikomiems prieplaukoms, taip pat esame pasienio savivaldybė, o geopolitinė situacija pastaraisiais metais įtempta ir nepalanki, todėl mažųjų laivelių turizmas ir apskritai laivyba savivaldybės teritorijoje nėra vykdoma“, - raštu atsakė vicemerė.

Tada ji tikino, kad Bitėnuose ir prie Rambyno kalno įrengtų prieplaukų ir įsigytų mobilių pontoninių lieptų eksploatavimas tiesiogiai susijęs su VšĮ „Pagėgių krašto turizmo ir verslo informacijos centras“ administruojamu laivu „Skalva“. Turizmo veiklą vykdė Pagėgių krašto laivas „Skalva“, tačiau veikla laikinai sustabdyta dėl techninių kliūčių, kurios yra sprendžiamos.

Nors čia tikrai galima daug ką nuveikti, taip ir liko neaišku, kaip siekiama populiarinti vandens turizmą.

Pokyčių nėra

Praėjo pavasaris, vasara. Atėjo ruduo. Bet pokyčių nėra. Pamatėme internetinėje erdvėje pagėgiškių pastebėjimus ir nusprendėme šia tema dar kartą sudrumsti vandenis užmirštoje vandens turizmo temoje Pagėgiuose.

„Rugpjūtis, vasaros sezonas Pagėgiuose dar neprasidėjo... Prieplauka ant kranto, laivas krante, tualetai užrakinti. Tegyvuoja Pagėgių turizmas“, - taip socialiniame tinklapyje, puslapyje „Pagėgių bėdos“,  rašė pagėgiškis.

Situacija per mėnesį nepasikeitė – ir tualetai užrakinti, ir laivas krante... Ir prieplauka.

Kas vyksta Pagėgiuose?

VšĮ „Pagėgių krašto turizmo ir verslo informacijos centras“ tikrai turėtų kurti vandens turizmą. Bet... Šį kartą kalbėjome su centro vadybininke, laikinai einančia direktoriaus pareigas, Loreta Maziliauskiene.

Pasirodo, įstaigos vadovė dar pernai išėjo į motinystės atostogas. Jos pareigas iki šių metų laikinai ėjo kita darbuotoja, kuri taip pat išėjo į motinystės atostogas. Tad laikinai eiti šias pareigas nuo šių metų birželio ėmėsi L. Maziliauskienė.

Įstaigoje dar dirba buhalterė ir valytoja, kurioms į pareigas nėra įrašyta „Kurti, teikti turizmo paslaugas Pagėgiuose“. 

Darbuotojų kaita...

Laikinai einančiai direktoriaus pareigas specialistei priminėme, kad viskas, kas gali nors kažkiek kurti vandens turizmą Pagėgiuose, guli ant kranto...

Ji atsakė: „Tai toks ir buvo perėjimo laikotarpis. Darbuotojai keitėsi. Buvo kaita. Taip gavosi, kad laivas nebuvo paleistas ir pernai. Jau antri metai. Dėl techninių kliūčių. Reikia atlikti apžiūrą. Sezonas prasideda balandį. Iki to laiko jis turi būti paruoštas ir turi plaukti iki rugsėjo“.

Taigi, guli ir laivas, ir prieplauka krante lyg ruoniai. O kodėl tualetas užrakintas?

Pasak pašnekovės, jis nėra skirtas parko lankytojams, mat jis priskirtas prie laivo ir juo gali naudotis tie, kurie juo plukdomi ir pan. Tad ir ši dažnai itin reikalinga patalpėlė laikinai neveikia.

L. Maziliauskienė sako, kad centras turi ir kuo pasidžiaugti. Pavyzdžiui, šiemet neva netrūko turistų, moksleivių. Nemažai sulaukta svečių iš Vokietijos. Pamėgtos edukacijos dvare ir pan.

Bet grįžkime prie vandens turizmo. Tai bus kada nors pradėtas jis kurti Pagėgiuose ar ne?

Pasak pašnekovės, yra minčių ir pamąstymų.

„Dabar vertiname ir žiūrime, ką toliau daryti. Norime, kad vandens turizmas veiktų, būtų traukos objektas. Pas mus nėra vandens turizmas išvystytas kaip Šilutėje. Bet norisi, kad būtų pagal galimybes vystomas pasiplaukiojimas. Negaliu pasižadėti, kad jis bus. Bet žiūrime, stengiamės, kad jis būtų. Bet pažadėti negaliu“.

Ar nėra sunku vienai viskuo rūpintis?

„Pastiprinimo reikėtų. Vienai sudėtinga. Bet  šiandien yra kaip yra“.

Po šių pokalbių aišku tik tiek, kad Pagėgiuose nėra nieko pastoviau už laikinumą...