Iššūkis Philipo Glasso operos „Kelionė“ atlikėjams: ne tik dainuoti ir vaidinti, bet ir skraidyti!

Opera drąsiems

Režisierė Chiara Osella prisipažįsta su malonumu priėmusi KVMT kvietimą dalyvauti tarptautiniame konkurse šios operos pastatymui Klaipėdoje, tačiau jos suburtos italų menininkų komandos laukė ir tam tikri iššūkiai: „Visų pirma tai naujas teatras. Mums, čia atvykusiems pirmą kartą, tenka jį atrasti ir įveiklinti, suprasti, kokios scenos galimybės ir kaip jas išnaudoti, pajausti, kaip naujoje salėje skamba teatro orkestras. Kitas iššūkis – teatro pasirinktas Ph. Glasso kūrinys. Galiu pasakyti, kad operos „Kelionė“ premjera skirta drąsiems: tiek teatrui, tiek statytojams, tiek publikai. Kita vertus, šios operos tema puikiai siejasi su naujais Muzikinio teatro rūmais ir čia statoma pirma premjera. Mes, šio pastatymo kūrėjai, labai tikime kultūros galia ir lyg „Kelionės“ herojai veržiamės į tai, kas dar nepažinta, neatrasta. Kolumbas turėjo savo viziją, o mūsų siekis – kultūriniai atradimai. Operoje „Kelionė“ vienodai svarbūs ir unikalūs visi dalyviai – solistai, choras, baleto artistai, orkestras. Šiame kūrinyje bus momentų, kur savo meistrystę galės pademonstruoti solistai, tačiau bus vietų, kur ypač sužibės choro balsai. Didžiulėse, epiškose operos scenose išvysite daugybę „Kelionės“ dalyvių.“

Pirmojo operos pastatymo premjera „Metropolitan Opera“ teatre Niujorke įvyko 1992 m. spalio 12-ąją, pirmadienį – tikslią Amerikos atradimo 500-ųjų metinių dieną. Tačiau kompozitorius Ph. Glassas ir pagal jo sukurtą pasakojimą libretą sukūręs Davidas Henry‘is Hwangas nutarė joje pasakoti ne vien apie Kristupo Kolumbo atradimus, bet apie visą žmoniją. „Ryškūs operos personažai mums atskleidžia, kas iš esmės yra žmonės ir jų būties prasmė. Pasakojamoje istorijoje matome ryškias paraleles tarp Kolumbo ir karalienės Izabelės. Tai du lyderiai, vizionieriai, kurie drąsiai žengia pirmyn ir keičia pasaulio tvarką. Tarsi veidrodyje išvysime ir ateities žmonijos atspindį – erdvėlaiviu iš tolimos planetos atskriejančią įgulą, kurios kapitonė mėgina užmegzti kontaktą su Žemės gyventojais. Tik nežinia, kuo baigsis šis susitikimas – geruoju ar bloguoju?“ – intriguoja režisierė.

Solistams teks ne tik šokti, bet ir skraidyti

Pasak Ch. Osellos, Ph. Glaso operų populiarumas veikiausiai slypi epiškoje jų prigimtyje: „Opera „Kelionė“ kupina daugybės ryškių ansamblių, didingos muzikos, herojai blaškosi po įvairiausius istorijos laikotarpius ir vietas: čia jie vandenyne, čia Ispanijos karalių rūmuose XV a. pabaigoje, čia Žemėje prieš pirmąjį ledynmetį, o galiausiai vėl skrodžia visatą erdvėlaivyje. Ir visam tam parodyti panaudosime vos vienintelį didelį scenografijos elementą, kuris gebės unikaliai ir greitai transformuotis. Operos dramą padės atskleisti ypač estetiški spektaklio kostiumai. Jiems sukurti panaudota daugybė skirtingų medžiagų, padėsiančiančių atskleisti skirtingus žmonių evoliucijos tarpsnius. Taip pabrėšime skirtingus laikotarpius nuo pirmykštės, instinktais besivadovaujančios beždžionžmogių bendruomenės iki technologijomis apsiginklavusios, pirmyn besiveržiančios šių laikų žmonijos. Opera – tarpdisciplininis menas, apimantis ir sujungiantis įvairiausias meno šakas – muziką, vaidybą, dainavimą, šokį, scenografiją, kostiumo dizainą, videomeną. Solistams „Kelionėje“ teks ne tik šokti, bet ir skraidyti, o baleto artistams prireiks ne tik atskleisti operą šokiu, bet ir vaidinti. Vyksta didžiulis darbas, kurio rezultatus išvysime jau netrukus.“

Transformuojanti kelionė, vedanti į premjerą

Nuolatinis režisierės Chiaros Osellos kūrybinis bendražygis, choreografas ir režisierius Carlo Massari pasakoja, kad jų bendruose pastatymuose šokis darniai įsilieja į operą. „Statydami operą „Kelionė“ šokio netraktuojame kaip atskiro elemento, nesistengiame kurti atskirų baletinių scenų. Kuriame vientisą judesio dramaturgiją, apimančią visą spektaklį – nuo prologo iki epilogo. Visą operos trukmę šokėjai dalyvauja veiksme, suteikdami subtilų, bet stiprų fiziškumo pojūtį, sustiprinantį ir mūsų meninę išraišką. Tokius pat uždavinius keliame ir operos „Kelionė“ solistams. Jie turi sau atsakyti į klausimą: kas jie – solistai ar atlikėjai? Tad solistai ne tik dainuoja, bet ir aktyviai dalyvauja operos veiksme nuo pradžios iki pabaigos. Ph. Glasso muzika labai ryški ir kupina įtraukiančių momentų. Šokiu publikai norime atskleisti operos muzikoje slypinčią dramaturgiją. Mums, kūrėjams, nėra lengva šią visumą valdyti, bet tame ir slypi operos, pasakojančios, kas yra žmoniškumas, buvimas žmogumi, grožis. Man, kaip choreografui, labai gera matyti, kaip vyksta ši visus transformuojanti kelionė, vedanti į premjerą“, – sako C. Massari.

Choreografui jau anksčiau teko dirbti Vilniuje, tad tai ne pirmas jo apsilankymas Lietuvoje. „Tačiau aš pirmą kartą prisidedu prie operos „Kelionė“ pastatymo. Esu iš Italijos, kur karaliauja senos, repertuarinės operos tradicijos. Man didelė garbė ir iššūkis užsienio šalyje statyti žinomo šių laikų kompozitoriaus operą. Kuo arčiau premjera, tuo labiau tikiu, kad publikai šis spektaklis patiks. Mes į jį sudėjome visą širdį, maksimalias pastangas, kūrybiškumą ir gebėjimus. „Kelionę“ pavadinčiau visa apimančiu, ypač išraiškingu, daugybę žmonių sujungiančiu reginiu. Aš jau esu įsimylėjęs „Kelionę“, tačiau labai laukiu ir publikos nuomonės. Labai įdomu, kokią jie išvys „Kelionę“ ir kokius apmąstymus ji sukels. Labai tikiuosi ir noriu, kad publika šį spektaklį pamiltų kaip ir aš. Labai kviečiu visus ateiti ir patirti Ph. Glasso muzikos jėgą!“, – akcentuoja kūrėjas.