Pratinsimės prie mokamų vienkartinių maišelių

Skaičiuojama, kad per metus vienam ES gyventojui tenka 198 maišeliai, o Lietuvoje – 230. Lietuvių sunaudojamais maišeliais būtų galima apkloti visą mūsų šalį.

Europos Parlamentas (EP) jau balandžio pradžioje turėtų nutarti, kaip mažinti plastikinių maišelių naudojimą.

Svarstoma, kad reikėtų išvis uždrausti nemokamus maišelius parduotuvėse ir bent iki 2019-ųjų pasiekti, kad vienas žmogus nesunaudotų jų daugiau nei 90 per metus.

Primygtinai nebesiūlo

Vienkartinį maišelį pagaminti užtrunka 5 sekundes, o suyra jis per 500 metų. Anot EP, Lietuva yra tarp vienkartinių maišelių naudojimo lyderių, bet greitai reikės pratintis prie mokamų.

Kad lietuviai sunaudoja be proto daug plastikinių maišelių, patvirtino ir kai kurie Lietuvos prekybininkai. Tačiau kiti teigė, kad sunaudojamų maišelių skaičius kasmet traukiasi.

Tinklų atstovai dievagojosi, kad jų kasininkai primygtinai nebesiūlo susikrauti kiekvieno produkto į atskirą maišelį ar bent jau tai daro kur kas rečiau nei prieš kelerius metus.

Daugelyje parduotuvių jau siūloma prekėms susikrauti skirtų kartoninių dėžių, kepiniams – popierinių maišelių. Tačiau dauguma pirkėjų dar nesugeba atsispirti plastikinių vilionėms.

Pagelbėjo ir lipdukai

Pasak prekybos tinklo „Maxima“ atstovės Renatos Saulytės, tiek vienkartinių maišelių, skirtų sveriamiems produktams susidėti, tiek didesnių plastiko maišelių pirkiniams sunaudojimas nuosekliai mažėja.

Nelygu parduotuvės dydis ar vietovė, kurioje ji veikia, nemokamų mažų permatomų maišelių kiekvieną mėnesį gali būti sunaudojama nuo keliolikos iki kelių dešimčių tūkstančių.

„Tačiau pastebėjome, kad pastaraisiais metais visuomenė vis daugiau dėmesio skiria aplinkosaugai. Daugeliui tampa svarbu rūpintis supančia aplinka, tad tokie žmonės atsakingiau naudoja ir plastikinius maišelius.

Kai kurie naudoja tą patį kelis kartus ar tik kai tikrai jo reikia, tad maišelių populiarumas palengva mažėja“, – sakė „Maximos“ atstovė.

Kelerius metus šio tinklo parduotuvėse sveriamų prekių skyriuose prie vienkartinių maišelių stovų tvirtinami lipdukai, kuriuose klausiama: „Ar tikrai tau reikia dar vieno maišelio?“

„Manome, kad ši priemonė veiksminga, mat ją įdiegus vienkartinių maišelių sveriamoms prekėms sunaudojama 30 proc. mažiau“, – tikino R.Saulytė.

Kuo pakeisti plastiką?

Vis dėlto kol kas nelabai yra kas atstoja plastiko maišelį, jei reikia susikrauti kokius nors skystį išskiriančius produktus.

„Medžiaga, pakeisianti plastiką, turėtų būti ne tik gana pigi, bet ir saugi, universali, tausojanti gamtą“, – svarstė R.Saulytė.

Pastaraisiais metais vis gausėja pirkėjų, kurie paskirų neteplių produktų į maišelius nededa ir kategoriškai atsisako kasininkės siūlomo maišelio. Tačiau apstu tokių, kurie patys kiekvieną pirkinį susideda į atskirą maišelį.

Pasak „Maximos“ atstovės, mažėja ir sunaudojamų mokamų plastikinių maišelių su prekybos tinklo ženklu.

Lyginant praėjusių metų pirmus 4 mėnesius su 2015 metų tuo pačiu laikotarpiu, jų buvo nupirkta 8 proc. mažiau.

Nepadėjo net mokestis

Bet ne visi prekybininkai gali pasidalyti žiniomis apie teigiamus lietuvių elgsenos pokyčius.

„Norfos" tinklo atstovas Darius Ryliškis sakė, kad plastikinių maišelių kasmet sunaudojama panašiai ir šis skaičius nemažėja.

Jam pritarė ir „Rimi“ atstovė Giedrė Bielskytė: „Jau keleri metai iš eilės maišelių – tiek plonųjų, tiek storesnių su mūsų tinklo ženklu – sunaudojama tiek pat, šis skaičius netgi šiek tiek auga.“

„Rimi“ praėjusiais metais apmokestino raudonus plastikinius maišelius su tinklo ženklu: mažesnis kainuoja 4 centus, didesnis – 9 centus. „Tačiau dėl to pirkėjų vartojimo įpročiai nepasikeitė“, – apgailestavo G.Bielskytė.

Kovoja net indai

Bene drastiškiausių priemonių prieš maišelių naudojimą dar 2012 metų pabaigoje ėmėsi Indijos vyriausybė – ji uždraudė bet kokius plastikinius maišelius sostinėje Naujajame Delyje, taip dar labiau sugriežtindama 2009-aisiais priimtą potvarkį.

Indijos sostinėje, kurioje gyvena 17 mln. žmonių, kasdien susidarydavo 574 tonos plastiko šiukšlių.

Apriboti plastikinių maišelių naudojimą jau bandoma ir kai kuriose ES valstybėse. Pavyzdžiui, Šiaurės Airijoje pernai įsigaliojo 5 pensų (beveik 7 centų) mokestis už plastikinius maišelius. Airija dar nuo 2002-ųjų atsisakė nemokamų maišelių – už kiekvieną imama mažiausiai 15 centų.

Apskaičiuota, kad kasmet europiečiai išmeta apie 100 mlrd. plastikinių maišelių, iš jų 8 mlrd. tampa šiukšlėmis ir teršia aplinką bei vandens telkinius, kenkia ekosistemoms.

Mokslininkų teigimu, jau dabar vien Viduržemio jūroje plūduriuoja 250 mlrd. plastikinių maišelių skutų, arba 500 tonų plastiko, kuris yra ilgaamžis.