Čekiukų skandalo dalyviai – antruose turuose: kas jie tokie?
Lietuva prieš kurį laiką drebėjo krečiama čekiukų skandalo, kai žurnalistas Andrius Tapinas su akcijos „Skaidrinam“ komanda pakratė daugelio savivaldybių tarybų narių dokumentus. Tuomet paaiškėjo, kad įvairiose politinėse partijose buvo politikų, kurie kompensavosi neva patirtas išlaidas kaip savivaldybių tarybų nariai, nors realiai šių išlaidų nepatyrė arba jos buvo kur kas mažesnės.
Tuomet prasidėjo teisėsaugos institucijų tyrimai, bet jie judėjo keliomis kryptimis: dalis politikų grąžino pinigus civiline tvarka ir nebūtinai sulaukė baudžiamųjų kaltinimų, dalis sulaukė pradėtų ikiteisminių tyrimų ir netgi teismų sprendimų, o kai kuriems teko ir tas, ir tas.
Pats skambiausias atvejis, kai socialdemokratas, buvęs Jonavos rajono meras Mindaugas Sinkevičius buvo nuteistas dėl piktnaudžiavimo, dokumento suklastojimo ir turto pasisavinimo. Jam skirta 12,5 tūkst. eurų bauda, taip pat uždrausta 3 metus būti išrinktam ar paskirtam į valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų ar įmonių bei nevalstybinių organizacijų pareigas.
Portalas LRT.lt nutarė peržiūrėti, ar tarp į Seimo vienmandačių antrus turus patekusių politikų yra vadinamųjų savivaldybių čekiukų naudotojų? Ar tarp jų yra tokių, kuriems galėtų grėsti panašus sprendimas kaip M. Sinkevičiui, kuris net kelerius metus bus išbrauktas iš politikos pasaulio? Tai reikštų, kad blogiausiu atveju Seimo nariai, jei sulauktų neigiamo teismo verdikto, galėtų prarasti iškovotus mandatus, nors ši grėsmė kyla tikrai ne visiems čekiukų mėgėjams.
Pažymėtina, kad portalas LRT.lt apžvelgė į antrą turą patekusių buvusių arba esamų savivaldybių tarybų narių sąsajas ir dalyvavimą čekiukų skandale. Į apžvalgą nepateko kai kada keistai parlamentines lėšas naudoję Seimo nariai, nes dėl parlamentinių išlaidų naudojimo teisėsauga ikiteisminių tyrimų arba civilinių procesų neinicijavo. Kitaip tariant, parlamentinių išlaidų naudojimas galimai buvo teisėtas, bet nebūtinai teisingas reiškinys.
Naujosios Vilnios apygarda: „Edyta Benzyna“ užsidirbo ikiteisminį tyrimą
Specialiųjų tyrimų tarnyba savo interneto svetainėje skelbia apibendrintą informaciją dėl savivaldybių lėšų panaudojimo, nurodo, kam šiuo metu yra pareikšti įtarimai, kurios bylos jau yra perduotos į teismą, kuriais atvejais jau priimti pirmos arba apeliacinės instancijos teismo sprendimai.
Remiantis šia informacija matyti, kad šiuo metu įtarimai oficialiai yra pareikšti Naujosios Vilnios vienmandatėje apygardoje dėl Seimo nario mandato kovojančiai Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) politikei, dabartinei Vilniaus rajono vicemerei Editai Tamošiūnaitei.
Specialiųjų tyrimų tarnybos vertinimu, E. Tamošiūnaitė, eidama Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narės pareigas ir galimai piktnaudžiaudama savo tarnybine padėtimi, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai galimai padarė beveik 6500 eurų žalą. Jai pareikšti įtarimai dėl piktnaudžiavimo.
Negana to, Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras 2024 m. gegužę kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo, ieškinio suma – 8222,17 eurų.
A. Tapino „Skaidrinam“ išsiaiškino, kad E. Tamošiūnaitė, kuri tuo metu buvo Vilniaus miesto vicemerė, už kurą „atsiskaitinėjo“ aštuoniomis skirtingomis kortelėmis, viename čekyje buvusi politikė identifikuojama kaip „Edyta Benzyna“.
Per karantiną 2021 m. ji sugebėdavo „išvažinėti“ maksimumą leidžiamų išlaidų per mėnesį bei pramaišiui „pylėsi“ tai benziną, tai dyzeliną. Negana to, politikė netgi kompensuodavosi „Bolt“ pavežėjų paslaugas naktimis už 3 bei 14 eurų – kaip juokaujama, tikriausiai susitikinėdavo su rinkėjais.
Naujininkų–Rasų apygarda: prokurorai vertina Zuoko išlaidas
Buvęs ilgametis Vilniaus miesto meras, dabartinis miesto tarybos narys Artūras Zuokas į Seimą siekia patekti Naujininkų–Rasų vienmandatėje apygardoje. Pirmajame Seimo rinkimų ture A. Zuoko vadovaujama partija „Laisvė ir teisingumas“ pasirodė išskirtinai blogai, bet politikas toliau bando laimę vienmandatėje. Tiesa, A. Zuokas po pirmojo turo dėl širdies problemų atsidūrė ligoninėje.
„Skaidrinam“ buvo atradę, kad 2019–2023 m. kadencijoje politikas beveik kaskart stengdavosi maksimaliai panaudoti lėšas, kiek tik buvo leidžiama, o Vilniuje tuo metu buvo skiriama po 300 eurų kompensacijų tarybos nariui per mėnesį. Nemažai išlaidų, neva susijusių su tarybos nario veikla, politikas patirdavo kiekvieno ketvirčio pabaigoje.
Labiausiai šypseną keliantis atvejis, kai 2022 m. gruodžio 31 d. 13.19 val. A. Zuokas „Senukuose“ pirko standžiuosius diskus už 270 eurų. Už kurą politikas atsiskaitinėdavo penkiomis skirtingomis kortelėmis, nors tai nėra toks milžiniškas skaičius, koks buvo būdingas kai kuriems kitiems rajonų ar miestų politikams.
Pagal Vilniaus miesto savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos vertinimo ataskaitą, A. Zuokui ne pagal reglamentą buvo kompensuota 409,14 eurų, taip pat buvo kompensuota 941,3 eurų, kurių teisingumo auditas negalėjo patvirtinti.
Šiuo metu Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras vertina A. Zuoko prokurorui papildomai pateiktą medžiagą apie išlaidų kompensavimo pagrįstumą ir spręs, kaip elgtis toliau.
Šilutės apygarda: Žebelienė turės grąžinti pinigus
Šilutės vienmandatėje į Seimą nori patekti Šilutės rajono vicemerė, „Nemuno aušros“ politikė Daiva Žebelienė. Tai ilgametė Šilutės rajono politikė, ji 2012–2013 m. ėjo merės pareigas, 2011–2021 m. buvo tarybos narė, o 2021–2023 m. dirbo administracijos direktoriaus pavaduotoja.
Nors A. Tapino „Skaidrinam“ šiai politikei priekaištų neturėjo, bet turėjo prokurorai.
Kaip portalą LRT.lt informavo Generalinė prokuratūra, dėl šios politikės prokurorai kreipėsi į Tauragės apylinkės teismą su civiliniu ieškiniu dėl 7759,69 eurų grąžinimo į Šilutės rajono savivaldybės biudžetą, mat šie pinigai, prokurorų manymu, buvo išmokėti nepagrįstai.
Deltuvos šiaurinė: Dudėnas rinkdavo čekius iš vienintelės degalinės
Į akcijos „Skaidrinam“ akiratį yra pakliuvęs ir socialdemokratas Arūnas Dudėnas, kuris siekia patekti į Seimą vienmandatėje Deltuvos šiaurinėje apygardoje.
Remiantis A. Tapino komandos narės Margaritos Vrublevskės duomenimis, A. Dudėnas savivaldybei pateikdavo čekius tik iš vienos degalinės, jie rodo, kad degalų jis pylėsi kasdien arba kas antrą dieną. Toks dažnumas A. Tapinui leido įtarti, kad asmuo sau įprastose degalinėse iš kasininkių Ramonos arba Danguolės susirinkdavo čekius, kuriais galėjo pagrįsti savo išlaidas.
Be to, A. Dudėnas iš mokesčių mokėtojų pinigų remontavo savo automobilį, pirko spausdintuvą, planšetinį kompiuterį, monitorių, telefoną.
Generalinė prokuratūra nurodė, kad Ukmergės rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos atliktoje 2019–2023 m. kadencijos tarybos narių išlaidų ataskaitoje tarybos nariai nedetalizuoti bei nenurodytos konkrečios jų išlaidų sumos. Taigi iki šiol lieka neaišku, ar tarybos narių išlaidos buvo pagrįstos.
„Prokuroro turimais duomenimis, A. Dudėnas pinigų Ukmergės rajono tarybai nėra grąžinęs“, – nurodė Generalinė prokuratūra.
Nevėžio apygarda: Vyžintas kompensavosi bendrovės automobilių išlaidas
Nevėžio apygardoje į Seimą patekti siekiantis socialdemokratas Ramūnas Vyžintas irgi turi problemų dėl čekiukų.
Panevėžio apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras liepos mėnesį kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl Panevėžio miesto savivaldybės tarybos nario R. Vyžinto nepagrįsto praturtėjimo. Prokuratūra prašo teismo iš šio politiko savivaldybės administracijai priteisti 3640 eurų.
Prokurorų duomenimis, R. Vyžintui per 2019–2023 m. kadenciją buvo kompensuota 6319 eurų. Politikas prokuratūrai nurodė, kad tarybos nario funkcijoms atlikti naudojo du automobilius, priklausančius uždarajai akcinei bendrovei, kurioje jis dirba direktoriumi.
„Viešojo intereso gynimo tyrimo metu buvo nustatyta, kad R. Vyžintas deklaravo aiškiai per didelius atstumus vykstant automobiliais neva vykdyti tarybos nario funkcijas, pagal pateiktus čekius, degalų į automobilius kartais pildavo net kelis kartus per parą, keletą dienų iš eilės“, – nurodoma prokuratūros pranešime.
„Kai pandemijos metu buvo ribojamas žmonių judėjimas, o tarybos posėdžiai vyko nuotoliniu būdu, už degalus panevėžiečiui politikui buvo kompensuotas 961 euras. Įvertinus visas šias aplinkybes ir tai, kad minėtais dviem automobiliais R. Vyžintas važinėjo ir asmeninėmis bei darbo bendrovėje reikmėmis, prokuratūra apskaičiavo, kad minėtam politikui nepagrįstai iš savivaldybės biudžeto buvo išmokėta 3 640 eurų ir su tokio dydžio ieškiniu kreipėsi į teismą“, – sako prokurorai.
Utenos apygarda: Šeršniovas prieš Seimo rinkimus grąžino 174 Eur
Utenos apygardoje save išsikėlęs Vitalijus Šeršniovas nebuvo užkliuvęs akcijai „Skaidrinam“, bet Generalinė prokuratūra pranešė, kad politikas audito paskaičiuotą neteisėtai išmokėtą kompensaciją – 174 eurus – grąžino savivaldybei rugsėjo 28 dieną.
V. Šeršniovas anksčiau priklausė Darbo partijai, paskui visuomeniniam rinkimų komitetui „Stipri Utena“.
Garliavos apygarda: Urbanavičius išvengė tyrimų, pinigų negrąžino
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų politikas Justinas Urbanavičius pastaruosius ketverius metus dirba Seimo nariu. Politikas norėtų Seime ir likti – dėl mandato kaunasi Garliavos vienmandatėje apygardoje.
J. Urbanavičius Kauno rajono tarybos narys buvo 2019–2020 m., tačiau per tą laiką spėjo įsisavinti 17,2 tūkst. eurų. Ataskaitose buvęs tarybos narys pildė apvalius skaičius: pavyzdžiui, komunikacijai, telefoniniams pokalbiams neva išnaudojo 100 eurų, kurui, transporto eksploatacijai – 490 eurų ir panašiai. Iš esmės politikas kas mėnesį kopijuodavo panašias sumas toms pačioms paslaugoms.
Šiuo atveju reikia pabrėžti, kad Kauno miestas ir Kauno rajonas yra išskirtinės savivaldybės, kuriose pagal reglamentą nebuvo reikalaujama pateikti prekių ar paslaugų pirkimo čekių, kai kompensuojamos savivaldybės tarybos nario patirtos išlaidos.
Dėl šios priežasties Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybių tarybų politikai išvengė teisėsaugos ikiteisminių tyrimų ar kitų nesklandumų. J. Urbanavičius į miesto tarybos biudžetą negrąžino nė cento.
Aleksoto–Vilijampolės apygarda: Lukševičius grąžino 21 tūkst. Eur
Panaši padėtis buvo nutikusi ir dabartiniam kandidatui į Seimą Aleksoto–Vilijampolės apygardoje, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovui Pauliui Lukševičiui, tik šis politikas nusprendė grąžinti į miesto biudžetą 21 tūkst. eurų.
P. Lukševičius taip padarė kilus skandalui, kuris, jo nuomone, sukėlė valstybėje suirutę, peržengė visas ribas. Tačiau jis, kaip ir kiti Kauno miesto bei Kauno rajono politikai formalių įtarimų arba civilinių ieškinių išvengė.
„Grąžinu, nors nieko nepavogiau ir nieko neiššvaisčiau. Aš, kaip ir visi kiti Kauno miesto tarybos nariai, laikiausi Kauno miesto tarybos reglamento. Ar jis teisingas? Ar jis ydingas? Palieku šį klausimą Kauno miesto valdantiesiems ir jų administracijai, kurie patvirtino šią tvarką ir kurie reikalavo jos laikytis“, – rašė konservatorius.
„Skaidrinam“ paviešino, kad P. Lukševičius irgi buvo linkęs išlaidų sumas rašyti vos ne iš lubų, apvalias, kad galiausiai visa suma pasiektų nustatytą maksimalų kompensacijos dydį: kanceliarijos išlaidos – 300 eurų, pašto išlaidos – 300 eurų, telefono išlaidos – 450 eurų ir taip toliau.
Skaistė ir Kairys elgėsi skirtingai
Grąžindamas dalį lėšų konservatorius P. Lukševičius tuomet pasekė partijos kolegės, dabartinės finansų ministrės Gintarės Skaistės pavyzdžiu. Ji į biudžetą savanoriškai grąžino 13,9 tūkst. eurų, kurių negalėjo pagrįsti čekiais.
Bet G. Skaistė Kauno miesto tarybos nare buvo seniau, t. y. 2015–2016 m. Teisėsauga tų metų išlaidų nė neperkratė, galų gale, kaip minėta, Kaune galiojo reglamentas, kuris nereikalavo iš tarybos narių pateikti paslaugų ar prekių pirkimo čekių.
Šiuo metu Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovė G. Skaistė mandato siekia Panemunės vienmandatėje apygardoje.
Tačiau ji pasielgė visai kitaip nei Liberalų sąjūdžio kultūros ministras Simonas Kairys, kuris 2011–2015 m. ir 2015–2019 m. irgi dirbo Kauno miesto taryboje. Šis politikas irgi negalėjo pagrįsti savo išlaidų čekiais, nes jų ir nebuvo reikalaujama, bet nusprendė negrąžinti į biudžetą jokių lėšų, mat sumos buvo nemaksimalios.
Per šiuos rinkimus Liberalų sąjūdžiui atstovaujantis S. Kairys kaunasi vienmandatėje Centro–Žaliakalnio apygardoje Kaune.
Žemaitijos šiaurinė: Martinaitis pylėsi per dieną dukart
Socialdemokratas Tomas Martinaitis į Seimą patekti bando Žemaitijos šiaurinėje apygardoje, tačiau Akmenės rajono taryboje dirba nuo 2015 m., o į akciją „Skaidrinam“ pateko, nes, kaip ir dauguma savivaldybių tarybų narių, iki maksimumo naudojo visas įmanomas kompensacijas.
Degalus politikas pylėsi neva naudodamas 21 mokėjimo kortelę, kelis kartus nurodoma, kad degalai pilti tą pačią dieną du kartus, o iš tų dviejų kartų bent vienas – tik su pusvalandžio pertrauka. Be to, kai kada neva pateikiama, kad degalai pilti kasdien tris dienas.
Generalinė prokuratūra nurodė, kad prokurorai nėra gavę savivaldybės audito išvados dėl šios savivaldybės tarybos narių išlaidų panaudojimo tikslingumo. Kaip galima suprasti, dėl to prokurorai kol kas negali imtis viešojo intereso gynimo.
Saulės apygarda: Sireikai per atostogas prireikė 240 litrų benzino
Kartu su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga Saulės vienmandatėje rinkimų apygardoje į Seimą kandidatuojantis krepšinio treneris Antanas Sireika į teisėsaugos akiratį nepakliuvo, bet „Lietuvos rytas“ pernai kovą rašė, kad naujai iškeptas politikas labai smagiai už mokesčių mokėtojų pinigus pilasi degalų įvairiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Šiauliuose, Kėdainiuose.
Tarkime, 2022 m. sausio 21–27 dienomis A. Sireikai prireikė 200 litrų benzino, o tų pačių metų rugpjūtį, kai tarybos nariai atostogauja, įsipylė net 240 litrų.
Specialiųjų tyrimų tarnyba šiuo metu atlieka ikiteisminius tyrimus dėl 29 savivaldybių galimai netinkamo savivaldos lėšų panaudojimo, tarp jų yra ir Šiaulių miestas. Kaip jis baigsis, prognozuoti neįmanoma. Generalinė prokuratūra dėl Šiaulių miesto nurodė neturinti duomenų.
Kodėl vieniems baudžiamosios bylos, kiti – grąžina pinigus?
Savivaldybių tarybų lėšų panaudojimo istorijoje prokurorai vienais atvejais pradeda ikiteisminius tyrimus, bylos keliauja į teismą ir kai kurie politikai nuteisiami, o kitais atvejais viešąjį interesą ginantis prokuroras kreipiasi į teismą civiline tvarka, prašydamas priteisti nepagrįstai išmokėtas išmokas.
Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Rita Stundienė paaiškino, kad aktualūs ikiteisminiai tyrimai ir viešojo intereso gynimo procesai vyksta nepriklausomai vienas nuo kito. Kitaip tariant, tai reiškia, kad vienam ir tam pačiam politikui gali būti pradedamas ir ikiteisminis tyrimas, ir prašoma priteisti nepagrįstai išmokėtas išmokas, bet gali būti inicijuojamas tik vienas iš šių procesų.
„Ikiteisminis tyrimas yra pradedamas nustačius Baudžiamajame kodekse nurodytų nusikalstamų veikų požymius. Ikiteisminio tyrimo tikslas – patikrinti pradinius duomenis, kurių pagrindu jis buvo pradėtas, surinkti papildomus ir nustatyti, ar buvo padaryta nusikalstama veika, kokiomis aplinkybėmis, išaiškinti jos įvykdymu įtariamą asmenį, asmenis ir, esant pagrindui, perduoti teismui. Jei tokio tyrimo eigoje visgi nustatoma, kad nusikalstama veika nebuvo padaryta (įvertinama, kad tai, kas įvyko, sukelia kitokią atsakomybę (drausminę, tarnybinę, administracinę ir taip toliau) arba asmens poelgis išvis nėra baustinas pagal įstatymą, ikiteisminis tyrimas yra nutraukiamas“, – nurodė R. Stundienė.
„Viešojo intereso gynimo procesas vyksta vadovaujantis Civiliniu kodeksu bei kitais teisės aktais. Jo metu nėra sprendžiamas nei nusikalstamos veikos padarymo, nei kaltės klausimas. Viešojo intereso gynimo procesu siekiama, kad nepagrįstai tarybų nariams išmokėtos lėšos kuo greičiau, ir nepriklausomai nuo to, ar yra dėl to paties atvejo pradėtas ikiteisminis tyrimas ar ne, būtų gražintos į savivaldybių biudžetus“, – pridūrė Generalinės prokuratūros atstovė.
Ji pabrėžė, kad kreipimasis į teismą su ieškiniu ginant viešąjį interesą civilinio proceso tvarka neužkerta kelio dėl to paties asmens galimai padarytų nusikalstamų veikų teismui perduoti ir baudžiamąją bylą.
„Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad net grąžinus pinigus į biudžetą tai nepašalina asmens baudžiamosios atsakomybės, jei yra nustatomi tokio asmens veiksmuose nusikalstamos veikos požymiai“, – teigė R. Stundienė.
Straipsnio komentarai
Komunistams-NE.
Milicininkui-NE.
Ateitis- NAUJIEMS
Svarbiausia apie tą dirbtiną padlaižiavimą dauguma žmonių ir pačių ale šerchanų supranta...pastariesiems malonu matyti nusižeminančius padlaižūnus ...šakalus...
Pavogė Mūsų Igničio akcijas.