Pateikė atsakymą, ką reikia padaryti, kad elektros kainos Lietuvoje mažėtų

„Ignitis grupės“ vadovo teigimu, pagrindinė mūsų energetikos problema – nepasigaminame pakankamai elektros, tad nemažą jos dalį turime pirkti. Būtent todėl esami priklausomi nuo kainų užsienyje. Ir kol tai nepasikeis, mūsų šalyje laikysis aukštesnės kainos. Tad būtina kuo labiau didinti elektros gamybą Lietuvoje.

Energetinė nepriklausomybė – tik pirmas žingsnis

„Štai geras pavyzdys – rugsėjo pabaigoje prie tinklo buvo prijungta dalis mūsų Kelmės rajone statomo vėjo elektrinių parko. Ir iškart kitą savaitgalį, susiformavus tinkamoms aplinkybėms, didmeninė elektros kaina Lietuvoje buvo pastebimai mažesnė nei Latvijoje, Estijoje ar net Suomijoje.

Deja, toks teigiamas poveikis nėra nuolatinis,  nes vėjo elektrinės sausumoje priklauso nuo vėjo stiprumo. Štai jūrinio vėjo elektrinės veikia kur kas stabiliau, o tai reiškia ir stabilų spaudimą kainoms – tą galime matyti iš Danijos pavyzdžio. Kai po kelių metų pastatysime pirmą veikiantį jūrinio vėjo parką Lietuvoje, jo veikimą bus galima pajusti žiūrint į elektros sąskaitas“, – įsitikinęs bendrovės vadovas.

Jo teigimu, Lietuvai pasiekus energetinę nepriklausomybę, sustoti negalima – būtina siekti gamybos pertekliaus. Mat pasiūlai viršijus paklausą, kainos bus spaudžiamos žemyn, drauge mažės ir gyventojų bei verslų sąskaitos už energiją. Tuo metu pigesnį elektros perviršį įsigys šalys, kuriose energija tuo metu bus brangesnė.

Potencialas pardavinėti elektrą

Ir tai nėra tik skambūs žodžiai. Skaičiavimai rodo, kad Baltijos šalyse atsinaujinančios energijos potencialas, t. y. galimybės gaminti elektrą iš atsinaujinančių šaltinių vėjo, jūrinio vėjo bei saulės elektrinėse, yra net 7 kartus didesnis nei poreikis. Neturime vėją užstojančių kalnų bei turime pastoviai vėjuotą Baltiją. Taip pat užtenka giedrų dienų, kad saulės elektrinės galėtų generuoti nemažai energijos.

Gana aišku, kas tikrai norėtų pirkti mūsų regione pagamintą perteklinę elektrą. ES pereinant prie žaliosios energijos, dalis valstybių neturės galimybių jos pasigaminti pakankamai. Pavyzdžiui, savų pajėgumų neužteks, kaip kad neužtenka ir dabar, Vokietijoje. Jos išvystytai pramonei reikia labai daug energijos. Panaši situacija yra Belgijoje, kitose Vidurio Europos valstybėse.

Energiją ten galima tiekti tiek elektros tinklais, tiek žaliojo vandenilio, kuris būtų gaminamas iš žaliosios elektros, pavidalu. Vandenilio transportavimui tinka tiek esami, tiek suplanuoti statyti vamzdynai.

Triguba nauda

„Tai mums neštų mažų mažiausiai trigubą naudą. Visų pirma, gyventojai ir verslas gauna pigesnę energiją, visų antra, pinigai už elektrą, kurie dabar keliauja į užsienį, lieka Lietuvoje, taip pat prisideda pajamos už perteklinės elektros pardavimą į užsienį. Kitaip tariant, valstybė per „Ignitis grupę“ ir verslai per kitas čia veikiančias bendroves, gauna daugiau pajamų. Trečia, ir nemažiau svarbu, tampame energetiškai nepriklausomi.

Pasiekę šį tašką, galėsime nebijoti, kad panašios situacijos, kaip kad buvo 2021 m., kuomet Rusija tikslingai sukėlė energetikos krizę, pasikartos. Tačiau visam tam reikia laiko – tai kelias, kurį reikia įveikti žingsnis po žingsnio, nesiblaškant“, – sako D. Maikštėnas.

Jo teigimu, „Ignitis grupė“ tą kryptimi tikslingai juda bent nuo 2020 m., kada investuotojams buvo išplatinta dalis Grupės akcijų, o už jas gautos lėšos buvo ir tebėra skiriamos naujų saulės ir vėjo parkų statyboms.

Šiuo keliu iš esmės pajudėjo visas šalies energetikos sektorius ir juo jau nemažai nueita. Nuolat girdime naujienas apie elektros gamybos rekordus, planuojamus statyti ar jau pastatytus elektrinių parkus, stabilesnėmis tampančias elektros kainas ir t. t. Jei nesustosime pusiaukelėje, ilgalaikė Lietuvos silpnybė – energetinė priklausomybė – taps stiprybe. Tai gerins mūsų ekonomiką, lengvins pragyvenimą ir užtikrins papildomą regiono saugumą.