Tyrimas: Pagėgių valdžia tonomis perka mineralinį vandenį ir sultis, maišais – vytintas dešras, šimtus kilogramų saldumynų

Vien meras V. Bendaravičius išleido daugiau nei 19 tūkst. eurų degalams, pylęs į baką tiek benziną, tiek dyzeliną. Jau nekalbant apie aplinkybę, kad meras ir vicemerė darbo kelionėms turi tarnybinį transportą, tad Tarybos nario išmokų kurui išvis nereikėtų.

Deja, švelniai tariant, „keistų“ ir penkiaženklių sumų siekiančių išlaidų vajus Pagėgiuose niekaip nesibaigia. Kiek anksčiau „Šilokarčema“ rašė apie gėlių „lietų“ savivaldybėje. Atlikus tyrimą ir peržiūrėjus viešųjų pirkimų duomenis paaiškėjo, kad Pagėgių administracija ir jos valdomos įmonės sudarė sutarčių už daugiau nei 14 tūkst. eurų gėlėms įsigyti. Ne gana to, visos jos buvo pirktos iš vienos konkrečios įmonės, taip pat kaip ir „čekiukų“ skandalo metu.

Savivaldybės administracija pinigus taško prabangiam maistui

Toliau analizuojant viešųjų pirkimų duomenis, atsiskleidžia vis daugiau „įdomių“ Pagėgių valdžios pirkinių. Štai šių metų pradžioje savivaldybės administracija sudarė sutartį su „Grizlio“ parduotuve už beveik 12 tūkst. eurų.

Sutartyje numatyta, kad per metus administracija įsigys visą toną mineralinio vandens, dešimtis kilogramų vytintos dešros su sūriu ir riešutais, beveik už tūkstantį eurų vaisių ir sulčių. Daugiau nei 4 tūkst. eurų skiriama saldainiams ir sausainiams, o per tūkstantį tris šimtus eurų – „nealkoholiniam“ vynui ir dovanoms.

Išsami „Šilokarčemos“ analizė apie savivaldybės pirkinius „Grizlyje“ pateikta lentelėje.

Kam iš tiesų išleidžiami mokesčių mokėtojų pinigai?

Savivaldybės administracija atlieka įvairias svarbias funkcijas, užtikrinančias savivaldybės gyventojų gerovę: pradedant infrastruktūros priežiūra, sveikatos paslaugomis, baigiant žemės ūkiu ar švietimu. Administracijoje dirba specialistai, kaip ir bet kurioje kitoje privačioje ar viešojo sektoriaus įmonėje. Jie turi darbo valandas, pietų pertrauką, atostogas, mamadienius ir viską, kas priklauso pagal darbo kodeksą.

Tačiau, žvelgiant į aukščiau išvardintus pirkinius, atrodo, kad administracija turi jei ne valgyklą, tai bent jau užkandinę. Anaiptol taip nėra – jokios asmeninės užkandinės su vytintomis dešromis ar „bariuko“ su „nealkoholiniu“ vynu savivaldybė neturi. Tad kyla elementarus klausimas: kam įstaigai reikalingi, pavyzdžiui, 1 000 vienetų šokolado arba 60 kg sausainių (tokie duomenys paimti iš viešųjų pirkimų ataskaitos)?

Kiekviena padori įstaiga savo svečiams ar darbuotojams pavaišinti turi kavos ir arbatos, tačiau per 60 kg vytintos dešros su fermentiniais sūriais ir riešutais – švelniai tariant, nėra kuklu. O ką jau kalbėti apie pusantro šimto litrų sulčių, dešimtis butelių „nealkoholinio“ vyno ir toną mineralinio vandens. Ir visa tai už mokesčių mokėtojų pinigus!

„Šilokarčemos“ šaltinių duomenimis, eiliniai savivaldybės specialistai jokios vytintos dešros ar „nealkoholinio“ vyno darbo metu nevartoja ir net nėra matę. Kaip teigė administracijos darbuotoja Dalia (tikrasis vardas redakcijai žinomas), dalis tokių produktų galėjo būti išdalinta dovanoms. „Kai kas tikrai yra dalinama dovanoms svečiams iš kitų savivaldybių, tačiau grafoje tai aiškiai įvardinta „dovanų rinkiniai“, kuriems išleista viso labo 968 Eur. Kava ir arbata tikrai naudojama tiek darbuotojų, tiek gyventojų, tiek svečių – čia išleista 995 Eur“, – teigė darbuotoja.

Tačiau kam panaudotos prekės už likusius beveik 10 000 eurų – nėra aišku. „Keista matyti tokius pirkinius kaip vytinta dešra, šimtai litrų sulčių ar šimtai kilogramų vaisių. Kai atvyksta delegacijos ar vyksta renginiai, paslaugos atskirai perkamos iš viešo maitinimo tiekėjų. Dažniausiai tai būna „Senasis Rambynas“ arba „Senoji Giria“. Šios įstaigos, jei reikia, ir pamaitina, ir apgyvendina, tačiau tai visai kitos, atskiros paslaugos, nesusijusios su pirkiniais „Grizlyje“, – patikslino darbuotoja.

Už prekes savivaldybė permoka kone dvigubai

Ne gana to, kad savivaldybės administracija perka prekes, kurių net darbuotojai nėra matę, kaip taisyklė, už šiuos produktus ir permoka. Pavyzdžiui, už „nealkoholinio“ vyno butelį savivaldybė „Grizlyje“ moka 12,90 Eur, kai „Vynotekoje“ brangiausias nealkoholinis vynas kainuoja 8,99 Eur, o pigiausias – viso labo 1,99 Eur.

Sausainių kaina taip pat „ne kukli“: iš viso administracija pirko 60 kg šio gardėsio, už kiekvieną kilogramą mokėdama 15,62 Eur. Tuo pat metu apžvelgus kelias dešimtis tiekėjo „Manrasta“ pozicijų, patys brangiausi zefyriniai sausainiai kainavo 8,97 Eur už kilogramą, pigiausi – 2,78 Eur už kilogramą.

Už pusės litro mineralinio butelį savivaldybė moka 0,98 Eur, kai įmonė „Officeday“, tiekdama įstaigoms mineralinį vandenį „Akvilė“, už tokį pat butelį prašo 0,55 Eur.

Nepagaili savivaldybė pinigų ir sūriams. Už kilogramą šio pieno produkto savivaldybė moka 15 Eur, kai internetinėje parduotuvėje „Barbora“ vienas brangiausių „Dvaro“ sūrių kainuoja 12,46 Eur, o paprasti sūriai – apie 6–8 Eur už kilogramą.

Savivaldybė tūkstančius išleidžia, susitarusi su parduotuve „žodžiu“

Neseniai aptarėme savivaldybės sudarytą sutartį su parduotuve „Grizlis“, kurios vertė – beveik 12 000 Eur. Tačiau tai tik viena sutartis iš daugybės su šia parduotuve ir tik šios detales galima apžvelgti. Viešųjų pirkimų duomenimis, šiemet ir pernai savivaldybė papildomai pirko iš „Grizlio“ už dar 4 724 Eur. Tačiau šių pirkinių detales surasti nėra lengva – ši suma susidarė iš daugybės „žodinių“ sutarčių, kurių vertė nesiekia 500 Eur. Įstatymas leidžia dėl tokių pirkinių tartis „žodžiu“ ir neprivalo jų skelbti viešai.

Akivaizdu, kad Pagėgių savivaldybės vadovybė šia spraga naudojasi, sudarydama daugybę „žodinių“ sutarčių su parduotuve „Grizlis“, kurių detalių viešinti nereikia.

Vytintoms dešroms pinigų yra, o vaiko pinigams neužtenka?

Praėjusią savaitę į „Šilokarčemą“ kreipėsi jauna mama, auginanti ne pirmą vaiką, teigdama, kad nuolat vėluoja vaiko pinigai. „Jau kuris laikas mums vėluoja vaiko pinigai. Nežinau, kas nutiko, bet vos merui grįžus į darbą, iškart pradėjo vėluoti išmokos. Išgyvename, ant duonos turime, bet artėja žiema – reikia pasirūpinti kuru, šilta apranga ir pan. Jaunoms šeimoms tikrai svarbu planuotis savo išlaidas, kurių kasmet vis daugiau“, – sakė pagėgiškė Jolanta.

Būtų juokinga, jei nebūtų graudu – savivaldybės vadovybė lengva ranka perka vytintas dešras, saldumynus ir vyną, o jaunos šeimos nesulaukia joms priklausančių pinigų. Ką ir besakysi – Lietuvoje gerovė, o Pagėgiai – „gerovės“ pavyzdys...