Šilutiškiai šventė 170-ąjį miesto mecenato H. Šojaus gimtadienį

Net dvi dienas trukusioje šventėje H. Šojaus vardas skambėjo ypatingai dažnai, o kultūrininkų sukurta šventinė programa nepaliko nusivylusių. Tad kaip pasveikintas H. Šojus?

H. Šojaus mecenatystės takais

Pirmoji gimtadienio diena – kovo 31-oji – prasidėjo išties nepaprastai. Šilutės muziejininkai pakvietė pasivaikščioti dvarininko H. Šojaus mecenatystės takais. Simboliškai kelionė prasidėjo prie dvaro kieme esančio H. Šojaus paminklo. Ekskursijos dalyviams muziejaus direktorė Roza Šikšnienė pasakojo, kad kuomet XIX a. H. Šojus įsigijo šį Šilokarčemos dvarą, ėmė rūpintis ir jo aplinka bei aplink gyvenančių žmonių gerove. Tuo metu Šilokarčemoje beveik nieko nebuvę, taigi taip H. Šojaus dovanos miestui buvusios dar svarbesnės. Pasirodo, nemažą dalį šalia dvaro esančios žemės jis pardavė norintiesiems čia kurtis. Tačiau bene svarbiausias dvarininko žengtas žingsnis – sklypų dovanojimas įstaigoms, kurios tarnauja žmonėms. Taigi H. Šojaus dovanotose žemėse pastatyta ligoninė, gaisrinė, gimnazija, paštas, pradinė mokykla, siaurasis geležinkelis, bažnyčia, klebonija. Šias vietas kartu su R. Šikšniene ir aplankė ekskursijos dalyviai. Nors tądien oras nelepino, visi kantriai grožėjosi statiniais ir klausėsi įdomaus muziejininkės pasakojimo, kaip kūrėsi ar kaip atrodė dar ir dabar tebestovintys pastatai.

Po unikalios ekskursijos Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje buvo siūloma pasiklausyti kultūros dialogų „Pažįstamas ir neatpažintas Hugo Šojus“, kuriuose dalyvavo Klaipėdos universiteto mokslininkai. Pirmosios gimtadienio dienos programą vainikavo vakaras su vaidybinio filmo „Elzė iš Gilijos“ antrąja režisiere ir aktore Janina Lapinskaite. Vyko ir filmo „Elzė iš Gilijos“ peržiūra.

Pasveikintas tikrąją gimimo dieną

Balandžio 1-osios rytą į H. Šojaus dvarą buvo kviečiami rinktis mažieji miestelėnai. Mažiesiems dvaro ponia ir panelės vedė edukacinę pamokėlę „Dvaro etiketas“. Jos metu mažosios panelės buvo mokomos taisyklingos laikysenos prie stalo bei vėduoklių paslapčių, o mažieji jaunikaičiai mokėsi užsirišti kaklaskares. Taip pat mažieji darbavosi ir kūrybinėse dirbtuvėlėse, kuriose berniukai patys dekoravo peteliškes, o mergaitės spalvino drugelius, princeses bei žuvytes, o po to sulankstydamos savo lapus pasigamino vėduokles. Po šio gražaus mažųjų ryto dvaro durys buvo atvertos visiems norintiems jame apsilankyti. Ekskursijas vedė „dvariškiai“.

Priešpiet prasidėjo estafetinis bėgimas „Geradario taurė 2015“, kuris startavo nuo  H. Šojaus paminklinio akmens. O štai vidurdienį visi norintieji dalyvavo minėjime prie H. Šojaus kapo, kuriame taip pat buvo Šilutės miesto bendruomenė, kūrinius atliko Šilutės r. vaikų meno mokyklos auklėtinis, Šilutės r. vokiečių kilmės gyventojų bendrijos „Heide“ choras (vadovas Valteris Matulis), vokalinis moterų ansamblis „Vaivora“ (vadovė Gražina Liaudanskienė). 13 valandą buvo atidaryta Šilutės r. mokinių kūrybinių darbų paroda „Dvaro istorijos“. Specialiame renginyje liudijimais už kilniadvasiškus darbus buvo apdovanoti šilutiškiai, įsikūrę H. Šojaus miestui dovanotuose pastatuose. Vakare vyko finalinis renginys – gimtadienio pobūvis H. Šojaus dvare. Nuostabų muzikinį vakarą susirinkusiems dovanojo šilutiškė vargonininkė Dalia Jatautaitė, akordeonininkas Laimonas Salijus, smuikininkė Milda Kazakevičiūtė, o klasikos kūrinius atliko solistė iš Berlyno Sarah Behrendt. Renginio metu susirinkusiuosius sveikino Vokietijos Federacinės Respublikos garbės konsulas Klaipėdoje dr. Arūnas Baublys. VšĮ „Pamario festivaliai“ atstovas šilutiškis Jonas Jatautas pasidžiaugė grįžtančia dviejų tautų partneryste. Po šio gražaus ir jaukaus koncerto svečiai buvo pakviesti pokalbiams apie H. Šojų, jo dvaro istoriją. 

Deja, tačiau šis renginys neapsiėjo be nesusipratimų. Vos prasidėjus renginio įžanginei daliai, renginio vedėjas, Kauno dramos teatro vadovas Egidijus Stančikas, pranešė visiems susirinkusiems tikrai netikėtą žinią – turintiems bilietus yra rezervuotos vietos.  Pasak VšĮ „Pamario festivaliai“ vadovės Dalios Jatautaitės, čia nėra jokio kriminalo: „Aš nesuprantu, apie ką čia kalba? Žmonės turėtų  pasidžiaugti, kad renginys buvo nemokamas, galėjo ateiti visi, kas tik norėjo. Manau, kad yra gražu, jog tie, kurie pirko brangiuosius bilietus, dabar galėjo ramiai sėdėti jiems rezervuotose vietose ir stebėti puikų pasirodymą. O dėl renginio programos – jos ir neprivalėjome reklamuoti. Juk jūs nereklamuojate ką dėjote ant sumuštinio?“, - šmaikštavo D. Jatautaitė. Pasak vadovės, nėra privaloma nurodyti renginio afišoje, kas atliks vakaro metu skambėsiančius kūrinius: „Juk buvo nurodytas mūsų įmonės VšĮ „Pamario festivaliai“ telefono numeris, visi kas norėjo pasidomėti apie vyksiantį pobūvį galėjo mums paskambinti. Ir tokių interesantų skambučių tikrai sulaukėme. Mielai skambinusiems papasakojome, kas ir kaip vyks tą vakarą. Juk tai buvo pobūvis, tad tikrai nebuvo privaloma nurodyti, kokie solistai ir muzikantai jame dalyvaus“ , - sakė vadovė. Paklausta, ar į tokį renginį svarbūs miestui asmenys turėjo gauti kvietimus, moteris tik šyptelėjo, ir patikino, kad tikrai ne.

Nepaisant šio netikėtumo, apie kurį dauguma susirinkusiųjų nieko nežinojo iki pat pirmų renginio minučių, galima pritarti Dalios Jatautaitės žodžiams, jog pobūvis buvo tikrai labai gražus. Tik kyla vienas esminis klausimas – kodėl H. Šojaus gimtadienis šitaip plačiai yra švenčiamas tik sulaukus 170-ųjų metinių? Kodėl tokio džiaugsmingo šventimo nebuvo 150-ųjų, 160-ųjų gimimo metinių proga? Žinoma, dabar tai didelės reikšmės jau nebeturi, tačiau tikimės, kad 200-ąsias metines visas miestas švęs ne 2 dienas, bet bent jau visą savaitę.