Lapkričio 29 d. 16 val. atidaroma žymaus dailininko Romano Borisovo akvarelių paroda ,,Nepaveldėtas palikimas“

Suaižėjusios sienos, samanomis apaugę raudonų plytų mūrai, ištuštėjusios bažnyčios, sunykusių maldos namų ar pilių bokštų siluetas... Tokius praėjusių laikų liudijimus savo akvarelėse fiksuoja Romanas Borisovas, bandydamas įprasminti bebaigiantį išnykti lietuvišką ir vokišką Rytų Prūsijos (Mažosios Lietuvos) kultūrinį paveldą. Vienur dailininkas susikoncentruoja į atskiras detales, statinio vartus, dėmesį skirdamas plytų ir akmenų mūro ornamentikai, kitur - lieja bendrą vaizdą. Daugumą darbų patikslina pieštuku daryti, asmeniški, atskleidžiantys Romano Borisovo požiūrį į akvarelėse vaizduojamus objektus užrašai.

Dailininkas visą dėmesį akvarelėse sutelkia į pastatus ir architektūrines jų detales. Aplinkai, peizažui skiria antraeilį vaidmenį. Nors, kita vertus, nykstančių pilių mūrų raudoniui, tamsiems suaižėjimams sąmoningai pasirenka apmirusios gamtos (belapiai medžiai, slenkantys padūmavę debesys) laiką - tai tampa pačių pilių, kaip griūvančių istorinių paminklų, metafora, atskleidžiančia jų "gyvenimo ciklą".

Romanas Borisovas yra žinomas menininkas, veržli, ieškanti, stipri, kūrybinga asmenybė. Pastarąjį dvidešimtmetį surengė daugybę autorinių parodų Lietuvoje ir užsienyje, dažnai dalyvauja pleneruose, grupinėse parodose. Dailininkas ištikimas tradicinei, realistinei dailės sampratai, klasikinei akvarelei. Konkretus ir lengvai atpažįstamas jo meninis braižas.  Kūrybinis stilius, aktyvi pilietinė gyvenimo pozicija daro jį matomu ne tik siauroje dailininkų bendruomenėje. Darbuose aiškiai atsispindi jo estetinės ir meninės nuostatos. Akvarelių liejimas Romanui tai atgaiva, meninės individualybės įtvirtinimas ir tuo pačiu būtinybė, nes šitaip dailininkas nori atkreipti dėmesį į mus supančią istorinę erdvę. Erdvę, be kurios mūsų gyvenimas neturėtų loginės prasmės. Protėvių sukurta aplinka nuo pat gimimo mus stipriai įtakoja ir negalima jos negerbti. Kaip nedera ir yra nenormalu negerbti savo tėvų ir praeities palikimo.

Romanas Borisovas gimė ir užaugo Vilniuje. Namų bibliotekoje esančios knygos apie dailę ir architektūrą įtakojo besiformuojantį meninį skonį. Didelę įtaką darė mamos pasakojimai. Motina, meniškos natūros, laisvai kalbėjusi keletu kalbų, kilusi iš Rytų Prūsijos, davė sūnui pagrindus, vėliau paskatinusius dailininką pradėti tobulėti savarankiškai. Baigęs dizainą Vilniaus Dailės akademijoje (anuometiniame dailės institute), ilgus metus dirbo projektuotoju, kūrė plakatus, iliustravo knygas, projektavo baldus, vizualinę reklamą, firminius ženklus. Ir visuomet rasdavo laiko ir savo mėgstamiausiems užsiėmimams – Europos viduramžių urbanistikos studijavimui ir architektūrinių akvarelių liejimui. Jo kūryboje, kaip jau buvo minėta, it raudona gija išsiskiria mylimo Vilniaus temos. Vėliau dailininkas pradėjo domėtis ir vakarų Europos architektūriniu paveldu. Keliaujant, pamažu atsirado Vokietijos, Prancūzijos, JAV, Anglijos, Škotijos bei kitų šalių eskizų ciklai. Nesvetima dailininkui ir marinistinė tematika. Jis dar nuo studentavimo laikų yra užkietėjęs buriuotojas (nuo 1979 turi jūrinės jachtos kapitono diplomą), yra apiplaukęs jūras ir vandenynus, pelnęs ne vieną apdovanojimą už laimėtas varžybas.

R. Borisovo kūriniai, tai meniškai įprasminta dokumentika, kartais lyg ir padengta lengvu romantizmo šydu. Čia tarsi akimirksniui stabteli laikas ir staiga tu pastebi nuostabaus grožio krislus. Daugelis dailininko darbų yra išsisklaidę po pasaulį, jų yra įsigiję įvairių šalių muziejai ir privatus asmenys, daug ir padovanota.

Paroda veiks iki 2025 m. sausio 22 d.