„X Faktoriaus“ finale – šilutiškė Korniha!

„Šilokarčemai“ Kornelija mielai atsakė į keletą klausimų.

- Papasakok apie save.

- Esu Kornelija Suchodimcova. Kitaip žinoma kaip Korniha. Man 20 metų. Esu iš Šilutės, o šiuo metu mokausi elektroninės muzikos. Man patinka Japonijos kultūra, todėl verčiu japoniškas dainas į lietuvių kalbą ir jas perdainuoju. Taip pat turiu grupę pavadinimu „Signalas“, kurioje grojame autorines dainas. Man patinka atrodyti taip, kaip geidžia širdis, todėl esu linkusi rinktis keistesnius drabužius ir esu nusidažius plaukus. Man patinka kurti ir atlikti įvairią muziką.

- Esi baigusi Šilutės meno mokyklą. Ką ji davė?

- Šilutės meno mokykla kažkada buvo mano antri namai. Baigiau Dailės skyrių. Labai patikdavo pamokos, kadangi galėdavau išreikšti savo kūrybingumą su vis kitomis priemonėmis sužinant vis naujų technikų. Savo baigiamojo darbo dėka supratau, kad man labai patinka daryti išvaizdos dizainus, todėl vietoj populiarių pasirinkimų, kaip paveikslas ar skulptūra, pasirinkau daryti kostiumą, kurį myliu ir turiu iki šiol.

- Dabar įsikūrei Vilniuje.

- Studijuoju Vilniaus kolegijoje, MTF skyriuje, elektroninės muzikos. Nuo mažens mane traukė kompiuteriai ir įrašai, pamenu, mano pats pirmas įrašas (pirmoji daina) vien balsu darytas dar 4 klasėje. Visada patiko daryti ir kitų dainų perdainavimus vos išmokus elementariai įrašinėti. Galiausiai, bėgant laikui, išmokau pasidaryti pilnesnes dainas naudojant ir būgnus, pianiną ar kitus instrumentus. Todėl nusprendžiau toliau mokytis tai, kas patinka, ir pasirinkau kolegiją, kurioje paskatos kurti sulaukiu iš savo kiečiausio pasaulyje dėstytojo.

- Kaip supratai, kad tau patinka dainuoti? Kur to mokeisi?

- Kad man patinka dainuoti, žinojau visada. Pasiklausius senų kasečių įrašų, kur man 3-4 metai, beveik visada kažkur kažką dainuoju ar niūniuoju. Dainavau visų mokyklų, kuriose mokiausi, choruose, kolegija – ne išimtis. Taip pat turėjau ne vieną privatų dainavimo mokytoją. Dainavau privačioje mokykloje, Šilutės meno mokykloje, Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijoje ir taip pat Vilniaus kolegijoje.

- Kaip sugalvojai sudalyvauti TV organizuojamame konkurse.

- Xfaktoriuje jau seniai norėjau sudalyvauti, pradinėse klasėse juokaudavome su draugėmis, kad galėtume eiti visos kartu, nors aš į šią mintį žiūrėjau rimtai. Taigi, pagalvojau, kodėl gi ne dabar, ir užpildžiau anketą.

- Koks jausmas dainuoti ir žinoti, kad tave vertina komisija?

- Kai dainuoji ant scenos, prieš teisėjus ir jie į tave žiūri teigiamai - apima labai netikėtas ir geras jausmas, atsižvelgiant, kokia konkurencija aplinkui, matant, kaip kitus nutraukia, natūraliai apima jausmas, kad tuoj krisi ir tu, bet kažkaip stebuklingai lieki ir net palaikymo sulauki.

- Tu jau esi tarp geriausių atlikėjų. Tapai viena iš trijų Marijaus Mikutavičiaus atsirinktų dalyvių. Ką ta tai reiškia? Kada finalas? Kokį dar kelią teks nueiti?

- Kad aš tapau viena iš finalininkių, man yra šokas, kadangi atėjau su tikslu, kad gal, jei pavyks, neiškristi per atrankas, o dabar ruošiuosi finalui. Visų palaikymas man labai daug reiškia, todėl norėčiau kad balsuotumėte  už mane gruodžio pirmąją, 19.30 val., per tiesioginius finalus.

- Ko tikiesi iš šio konkurso?

- Iš šio konkurso tikiuosi žinių bei emocinių įspūdžių, susijusių su scena, įrašinėjimu, pasiruošimu lipti ant scenos ir t. t. Leidimo prisiliesti prie televizijos laidų filmavimo.

- Scenoje labai skiriesi iš visų – scenos drabužiai tikrai originalūs. Juos kūrei pati. Iš kur sėmeisi idėjų?

- Mano įvaizdis yra tiesiog pasikuitimas savo spintoje ir išsirinkimas mėgstamiausių drabužių ir jų derinių. Sijonas būtų svarbiausia dalis, kadangi jį pirkau per Comic Con Baltics ir nuo tada jį tampausi per daugelį su japonų kultūra susijusių renginių, jis jau spėjo pabuvoti Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Sijonas man tarsi sėkmės talismanas kartu su mano širdutės formos pakabučiu.

- Tu žaviesi Japonija. Kas ten tave žavi labiausiai? Gal jau moki ir kalbą?

- Japonija mane žavi savo unikalumu bei kultūra. Kadangi esu muzikantė, remiuosi daugiausia į muziką. Pas jų viskas skamba kitaip ir yra tokiu muzikos prodiuserių Kaip Kikuo ar Wowaka, kurie man atvėrė akis į kitokią muziką, leidžiančią jaustis pakylėtai. Leidžia iš naujo suprasti, kaip muzika gali skambėti, kokių sprendimų įmanoma atrasti. Viena iš tai atspindinčių dainų - Kikuo - The Cat‘s Dining Table.

- Žinome, kad turi didelių svajonių. Papasakok apie jas.

- Mano svajonė yra, kada nors nukeliauti į Japoniją ir ją patirti, taip pat norėčiau įkurti savo muzikos studiją, kurioje galėčiau kurti muziką sau bei kitiems, tokią, kokia įdomi, savita, įtraukianti. Dėl šios svajonės jau senokai pradėjau stengtis, turiu kažkiek technikos, skirtos įrašinėti, bei renku įvairius instrumentus, kuriuos kažkada galėčiau panaudoti ateities kūrybai.

- Ar pasiilgsti Šilutės? Ar planuoji po studijų grįžti?

- Šilutės labai pasiilgstu, pamėgtų pastatų, atmosferos. Tik, deja, vis rečiau pavyksta grįžti dėl kažkokių darbų, studijų, koncertų. Ką veiksiu po studijų, dar neplanuoju. Tad pasakyti, ar grįšiu - irgi negaliu.

- Ko palinkėtum sau ir kiekvienam skaitančiam šį interviu?

- Palinkėčiau sau sėkmės bei užsidegimo ir noro nesustoti daryti tai, ko trokšta širdis, kadangi žinau, kaip aplinkybės gali priversti tave galvoti, kad reikia viską baigti ir grįžti į neįdomią kasdienę rutiną, kurioje nėra užsibrėžta jokių įdomių ar sunkiai pasiekiamų tikslų. Kad nesustotume svajoti.

- Ačiū už pokalbį.

,,Jūs esate mano galutinis, paskutinis ir vienintelis trejetas!“, - džiaugiasi Marijus. Jau šį sekmadienį Kornihą, Miglę ir Grizlo išvysime ,,X Faktoriaus“ pirmajame finale! Gruodžio 1-ąją tiesioginiai finalai! 19.30 val. per TV3. Prireiks tavo balso! Palaikykime talentingąją atlikėją iš Šilutės!