Kas saugo Lietuvos sieną? Eilinė moteris iš Pagėgių nelegaliai perėjo geležinkelio tiltą ir pateko į Sovetską

Eilinė moteris - neeilinis atvejis

Penkiasdešimt metų perkopusi, išsiskyrusi moteris, turinti vaikų, sieną kirto tiesiog eidama tiltu, be jokio maskavimosi ar sudėtingų planų. Lietuvos tarnybos jos sienos kirtimo nepastebėjo, kol apie incidentą nepranešė Rusijos pasienio pareigūnai, kurie moterį sulaikė. Moteris vėliau pasiprašė prieglobsčio Rusijoje, todėl dabar neaišku, ar ji bus sugrąžinta į Lietuvą, ar palikta Rusijoje.

Šio įvykio aplinkybės kelia daug klausimų, nes Panemunės geležinkelio tiltas yra viena pagrindinių vietų, jungiančių Lietuvą ir Rusiją, o sienos apsauga dėl karo Ukrainoje turėtų būti labiau sustiprinta.

Tarnybų reakcija: ne mūsų reikalas...

„Šilokarčema“ kreipėsi į Lietuvos valstybės sienos apsaugos tarnybą dėl šio incidento, tačiau jų atstovas žiniasklaidai pareiškė: „Komentuoti negalime“. O štai Krašto apsaugos ministerijos atstovė pareiškė dar įdomiau, mat „Lietuvos–Rusijos sienos kirtimas yra ne jų reikalas“.
Pasirodo, kad tiltas, kuriuo buvo kirsta siena, viso labo „saugomas“ tik vaizdo kamera. Ir kaip paaiškėjo, vaizdas niekieno nebuvo stebimas, nes įrašo peržiūra įvyko tik po to, kai Rusijos tarnybos informavo Lietuvą apie incidentą.

„Jei tuo pačiu tiltu įvažiuotų tankai ar atsirastų žalieji žmogeliukai, ar tai irgi nebūtų šių institucijų reikalas?“, – klausia Pagėgių gyventojai.

Saugumo spragos ir grėsmės kontekstas

Incidentas atskleidė akivaizdžias sienos apsaugos spragas, kurios ypatingai pavojingos dabartinėje geopolitinėje situacijoje. Lietuvoje neseniai nuaidėjo skandalingos situacijos: Švediją ir Lietuvą jungiančio ryšių kabelio nukirtimas, kurio aplinkybės vis dar išaiškintos, bei krovininio lėktuvo katastrofa, kurios priežastys taip pat lieka neaiškios.
Šie įvykiai atskleidžia visišką Lietuvos pažeidžiamumą, nors valstybės vadovai ne kartą įspėjo apie hibridinių grėsmių pavojų.

Panemunės geležinkelio tiltas, kaip svarbus strateginis objektas, šiuo metu stebimas minimaliai – tik kamera, kurios realaus laiko stebėjimas akivaizdžiai nėra užtikrintas. Po tokių įvykių nekyla klausimo - ar šalies infrastruktūra, per kurią gali nesunkiai judėti ir karinė technika, yra tinkamai saugoma.

Kodėl šis incidentas svarbus?

Žvelgiant į 2014 m. Krymo aneksijos pamokas, kuomet „žalieji žmogeliukai“ netikėtai atsirado Ukrainos teritorijoje, Lietuvai būtina užtikrinti, kad tokie scenarijai negalėtų būti įgyvendinti čia. Tačiau šiandien paaiškėjo, kad net ir paprasta civilė gali kirsti valstybės sieną nepastebėta, o atsakomybės už tai neprisiima nei sienos apsaugos, nei krašto apsaugos institucijos.

Šis įvykis ne tik parodo sistemos spragas, bet ir iškelia svarbų klausimą: kas Lietuvoje atsakingas už strateginių objektų apsaugą ir greitą reakciją į galimas grėsmes? Kol kas atsakymų trūksta, tačiau vienas dalykas aiškus – žodžiai nesutampa su darbais.