Šilutės ligoninėje pacientus konsultuos kraujagyslių chirurgas

„Klaipėdos ligoninėse dažnai tenka konsultuoti pacientus, atvykstančius iš Šilutės. Teikdamas konsultacijas Šilutės ligoninėje, kurioje yra visa reikalinga diagnostinė įranga, galėsiu sutrumpinti pacientų kelionę ir taip užtikrinti greitesnį ir efektyvesnį jų aptarnavimą,“ – sako R. Adamonis.

Kraujagyslių ligos gali paveikti arterijas ir venas bei sukelti įvairius sveikatos sutrikimus. Dažniausiai pasitaiko kraujagyslių susiaurėjimai (stenozės), išsiplėtimai (aneurizmos), arterinės trombozės ar venų varikozės. Šios ligos gali sukelti kraujotakos sutrikimus, didinti insultų riziką, sąlygoti staigias mirtis ar galūnių amputacijas, todėl svarbu jas anksti diagnozuoti ir laiku pradėti gydymą.

Kojų aterosklerozę išduoda protarpinis šlubavimas ar naktiniai skausmai kojose.

Patiriamas skausmas, protarpinis šlubčiojimas ėjimo metu, kojų silpnumas ir nuovargis, atsiradusios žaizdelės ar pasikeitusi odos spalva gali signalizuoti apie arterijų aterosklerozę – būklę, kuri dažniausiai atsiranda dėl kraujagyslių susiaurėjimo ar užsikimšimo, trikdančio kraujo tekėjimą į kojų raumenis.

Pasak R. Adamonio, laiku nediagnozuota ir negydoma liga gali sukelti rimtų komplikacijų. Paprastai ligos pradžioje, iki atsirandant blauzdos raumenų skausmams, pacientas gali nueiti gana ilgą atstumą. Progresuojant ligai nueinamas atstumas trumpėja, žmogus nuėjęs net 20 metrų jaučia didžiulius skausmus blauzdos srityje. Skausmas verčia sustoti ir laukti kol kraujas pratekės iki raumenų ir skausmas sumažės. Tolimesniu ligos etapu pacientas pradeda jausti skausmus miego metu. Tenka atsibusti, nuleisti skaudančią koją ant žemės ar net miegoti sėdint. Prasideda kritinė galūnės išemija, kurios paskutinė išraiška yra mirštantys galūnės audiniai – gangrena.

Protarpinis šlubavimas yra ankstyvas signalas, kad kraujotaka nėra pakankama, todėl svarbu laiku patikrinti kraujagyslių būklę. Ši liga dažniausiai pasireiškia rūkantiems, cukriniu diabetu sergantiems, dializuojamiems ar senyvo amžiaus asmenims. Ankstyvas diagnozavimas ir tinkamas gydymas gali padėti išvengti pavojingų pasekmių, pavyzdžiui, galūnės amputacijos.

Pilvo aortos aneurizma  žudo tyliai

Pilvo aortos aneurizma – tai stambiausios žmogaus kraujagyslės išsiplėtimas. Ši liga, dar vadinama „tyliąja žudike“, labai pavojinga, nes dažniausiai jokių simptomų nesukelia, tačiau aneurizmai plyšus miršta didžioji dalis pacientų.

„Plyšus pilvo aortos aneurizmai, pusė žmonių miršta iškart, tik pusė iš tų, kurie atvežami į Kraujagyslių centrą (Vakarų Lietuvoje tai Klaipėdos universiteto ligoninės Jūrininkų filialas) turi apie 50 proc. šansą išgyventi. Statistiškai 25 proc. žmonių, kuriems plyšta pilvo aortos aneurizma, išgyvena. Laiku aptikus neplyšusią aneurizmą, jos gydymo efektyvumas siekia net 95 proc., o perioperacinis mirtingumas tik apie 3 proc.“, –  statistiką pateikia kraujagyslių chirurgas.

Didesnėje rizikos grupėje yra rūkantys, nutukę ir turintys aukštą kraujospūdį žmonės. Paprastai tiesioginių  išsiplėtusios pilvo aortos požymių nejaučiama, tačiau gali atsirasti antriniai požymiai, pavyzdžiui, jaučiamas pulsuojantis darinys pilve. Būna, kad išsiplėtusios aortos masė užspaudžia aplinkinius organus ir sukelia inkstų funkcijos pablogėjimą, žarnyno, nugaros ar šono skausmus. Būna ir tokių atvejų, kai trombinės masės iš aortos maišo atitrūksta ir embolizuoja kojas. Tokiu atveju vystosi ūminė galūnės išemija, reikalingas skubus operacinis gydymas siekiant išgelbėti koją nuo amputacijos.

Pasak R. Adamonio, jeigu žmogui diagnozuota pilvo aortos aneurizma, tikėtina, kad jis turės polinkį ir į pakinklio ar kitų smulkesnių pilvo (visceralinių) kraujagyslių aneurizmas.

Dėl visų šių priežasčių vyresnio amžiaus žmonėms svarbu tirtis profilaktiškai. Rizikos grupėje yra rūkantys ar anksčiau rūkę bei turintys genetinį polinkį žmonės. Jeigu giminėje yra buvę plyšusios pilvo aortos aneurizmos atvejų, rekomenduojama tirtis anksčiau – vyrams nuo 50 metų, moterims – nuo 55. Kitais atvejais tikslinga vienkartinai profilaktiškai išsitirti nuo 65 metų amžiaus.

Kraujagyslių susiaurėjimai gali lemti nevaldomą hipertenziją, sukelia insultą

Pilvo kraujagyslės gali ne tik išsiplėsti, bet ir susiaurėti. Susiaurėjimai (stenozės), atsirandantys pilvinio kamieno arba mezenterinėse kraujagyslėse, gali sukelti skausmą pilve po valgio, sumažėjusį apetitą ir svorio kritimą. Šios kraujagyslės tiekia kraują žarnynui, o kai jos susiaurėja, žarnynas negauna pakankamai kraujo. Pasak gydytojo, radus tokius kraujagyslių susiaurėjimus, dažnai padeda endovaskulinis gydymas (minimaliai invazinė procedūra, kai naudojant specialius kateterius kraujagyslės išplečiamos balionėliu arba įstatomas stentas, siekiant atkurti kraujotaką). Atstačius žarnyno kraujotaką, pacientai pradeda jaustis geriau, jiems grįžta apetitas, prarasta kūno masė.

Kraujagyslių susiaurėjimai inkstų arterijose gali sukelti vaistams atsparią hipertenziją. „Būna atvejų, kai pacientams skiriami net penki medikamentai aukštam kraujospūdžiui koreguoti ir į visus juos atsakas yra silpnas. Atradus stenozes inkstų arterijose, vienas iš galimų gydymo būdų yra atstatyti kraujotaką į inkstus endovaskuliniu būdu“, – pasakojo gydytojas.

Miego arterijų susiaurėjimas gali sukelti insultą, todėl labai svarbu jį laiku nustatyti. Jei žmogų nuolat kamuoja galvos svaigimas, praeinantys sąmonės netekimai (sinkopės) arba ankstesni išeminiai smegenų priepuoliai (laikini smegenų kraujotakos sutrikimai) tai yra ženklai, kad kaklo kraujagyslėse gali būti stenozės. Šiuo atveju kraujotaka į smegenis gali būti atkurta operaciniu ar endovaskuliniu būdais.

Kojų tinimas, nuovargis ar odos patamsėjimas

Venų varikozė – viena dažniausių ligų varginanti kojas. Simptomai prasideda nuo poodinių venų tinklo išryškėjimo, mazgų atsiradimo, pacientai turi estetinių nusiskundimų. Vėliau, vystantis ligai, atsiranda mėšlungiški kojos skausmai, niežėjimas venų srityse, blauzdos odos patamsėjimas. Esant sutrikusiam kraujo nutekėjimui venomis, odos patamsėjimų vietose pradeda formuotis opos. Šios žaizdos vargina sunkiu gijimu, šlapiavimu, infekcijomis.

Pasak gydytojo, venų varikozės gydymas dažnu atveju gali būti konservatyvus, taikant kompreso terapiją elastinėmis kojinėmis. Ultragarso tyrimo pagalba, įvertinus pažeistą segmentą, galima venų varikozes gydyti jas šalinant operaciniu arba lazeriniu būdais.

Pagalba onkologiniams ir dializuojamiems pacientams

Kraujagyslių chirurgai atlieka svarbų vaidmenį teikdami pagalbą onkologiniams pacientams. Šių pacientų rankų venos būna po daugybės venopunkcijų, tromboflebitų. Siekiant užtikrinti lengvesnį kraujo paėmimą tyrimams ar vaistų suleidimą, implantuojami centriniai kateteriai – vadinamieji Port kateteriai. Tai viena dažniausių procedūrų, atliekamų onkologiniams pacientams.

Sergant inkstų funkcijos nepakankamumu, kai reikalinga hemodializė, kraujagyslių chirurgai atlieka arterioveninių fistulių formavimo procedūras. Dažniausiai rankoje sujungiama arterija su vena, taip sukuriant tinkamą prieigą dializės aparatui. Per šią prieigą kraujas yra valomas, normalizuojant kreatinino, šlapalo ir kalio rodiklius. Arteriovenines fistules tenka ir prižiūrėti, vertinti kraujo pratekėjimą, tai galima bus atlikti iš Šilutės ligoninėje.

Prevencija – geriausia apsauga nuo komplikacijų

Profilaktiniai tyrimai yra būtini siekiant anksti diagnozuoti kraujagyslių ligas ir išvengti galimų komplikacijų, tokių kaip gangrena, amputacija ar gyvybei pavojingos būklės, pavyzdžiui, pilvo aortos aneurizmos plyšimo. Vyresnio amžiaus žmonėms, ypač turintiems rizikos veiksnių – rūkymą, cukrinį diabetą, padidėjusį kraujospūdį ar paveldimumą – rekomenduojama reguliariai tikrintis kraujagyslių būklę. Laiku pastebėjus pakitimus, gydymas dažnai būna efektyvus, o ligos progresavimą galima sustabdyti dar prieš atsirandant rimtesnėms sveikatos problemoms.