Pirmą kartą Lietuvoje pristatoma Karolio Szymanowskio „Karaliaus Rodžerio“ sceninė versija

Dėl unikalios meninės vertės ir plačių interpretavimo galimybių, traukiančių viso pasaulio operos režisierius, „Karalius Rodžeris“ priskiriamas prie svarbiausių XX amžiaus operų. Po premjeros Varšuvos Didžiajame teatre 1926 metais šis kritikų išliaupsintas, tačiau publikos gan santūriai dėl muzikinės kalbos naujumo ir sudėtingumo sutiktas K. Szymanowskio kūrinys ilgainiui tapo dažniausiai pasaulio scenose skambančia lenkiška opera. Maždaug nuo XX a. 9 dešimtmečio pabaigos, kai 1998 m. Simonas Rattle’as vainikavo savo vadovavimą Birmingamo miesto simfoniniam orkestrui „Karaliaus Rodžerio“ koncertiniais atlikimais žymiajame Londono cikle „BBC Proms“ ir Zalcburgo festivalyje, o šio atlikimo įrašą kitais metais išleido kompanija EMI, opera išgyvena tikrą atgimimą. Vien pastaraisiais dešimtmečiais ji sulaukė pastatymų ir koncertinių atlikimų prestižinėse Brėgenco festivalio (rež. David Pountney, 2009), Madrido „Teatro Real“ (rež. Krzysztof Warlikowsky, 2011), Bilbao ABAO operos teatro (rež. Michał Znaniecki, 2012), Londono Karališkojo „Covent Garden“ operos teatro (rež. Kasper Holten, 2015), Berno operos (rež. Ludger Engels, 2019) scenose, daugelyje kitų Europos (Palermo, Štutgarto, Amsterdamo, Edinburgo, Paryžiaus, Niurnbergo, Prahos, Brėmeno), JAV (Niujorko, Los Andželo, Detroito, Bafalo, Santa Fė), Australijos (Sidnėjaus, Melburno) operos teatrų ir koncertų salių.

Opera, sujungusi misterijos, muzikinės dramos ir oratorijos bruožus

Paties K. Szymanowskio ir jo tolimo giminaičio Jarosławo Iwaszkiewicziaus libretu sukurtoje vadinamojoje „sicilietiškoje dramoje“ vaizduojamas asketiško viduramžių krikščionių pasaulio, kurį reprezentuoja XII a. Sicilijos karaliaus Rodžerio II dvaras ir Bažnyčia, susidūrimas su spalvingos, paslaptingos arabiškos kultūros bei atvirą juslingumą ir gyvenimo džiaugsmą aukštinančios pagonybės pasauliu, kurį operoje reprezentuoja Piemuo. Tokiu pavadinimu opera buvo kuriama šešerius metus nuo 1918-ųjų, įkūnydama kompozitoriaus susidomėjimą helenistine Antikos ir arabiška-bizantiška Artimųjų Rytų kultūra, kurios pėdsakų jis aptiko savo kelionių po Siciliją metu.

Poetinis libreto simbolizmas remiasi Kristaus ir Dioniso sugretinimu, o tarp gausių pasakojimo metaforų ir simbolių iškyla svarbiausias kūrinyje karaliaus Rodžerio sielos pasaulis, kupinas prieštaringų jausmų ir skausmingų vidinių konfliktų. Iš pažiūros nepavojingas, jaunas ir dieviškai gražus Piemuo kelia pavojų Bažnyčios mokymui ir nusistovėjusiai pasaulio tvarkai, bet jo skleidžiama nauja religija traukia minias. Jo žavesiui neatsispiria ne tik karaliaus žmona Roksana, bet galiausiai ir pats karalius. Tai opera apie tikėjimą ir tris jo apraiškas: institucinę Bažnyčią, spontanišką garbintojų judėjimą ir individualų žmogaus ryšį su Dievu. Joje taip pat reflektuojama Platono idėja apie žmogaus prigimtinį harmonijos ir gyvenimo pilnatvės siekį.

Operoje nėra aiškaus siužeto, kiekvienas iš trijų veiksmų („Bizantiškasis“, „Rytietiškasis“ ir „Helenistinis“) remiasi ta pačia statiška dramaturgine schema (laukimas–atvykimas–išvykimas), kurioje atsiskleidžia skirtingos veikėjų emocijos, nuostatos ir konfliktai. Tuo tarpu libreto poetiškumą perteikianti muzika kuria nerealumo pojūtį ir sustiprina jį ilgomis bei lėtai besiplėtojančiomis vokalinių partijų linijomis, ekspresyvia, jausminga melodika, rafinuotomis orkestro faktūromis ir subtiliomis skambesio spalvomis. Monografiją apie K. Szymanowskio gyvenimą ir kūrybą („K. Szymanowski. Liryka i ekstaza“, 1997) parašęs lenkų muzikologas Tadeuszas A. Zielińskis tokį peros muzikos stilių apibrėžė „slaviškojo ekspresionizmo“ sąvoka. „Karalius Rodžeris“ yra tarsi įmantrūs kvepalai“, – vaizdžiai apie šios operos muziką atsiliepė seras Simonas Rattle’as, vienas žymiausių nūdienos dirigentų, svariai prisidėjusių prie šios K. Szymanowskio operos populiarinimo pasaulyje.

„Karalius Rodžeris“ atkeliauja į Lietuvos operos sceną

Lietuvoje ši opera lig šiol skambėjo tik koncertinių versijų pavidalu: 2023 m. ją dusyk (Pažaislio festivalyje ir LVSO 35-ojo sezono pradžios koncerte) atliko Gintaro Rinkevičiaus diriguojamas Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, Lietuvos ir užsienio solistai, Berniukų ir jaunuolių choras „Ąžuoliukas“ (vad. Vytauto Miškinio) bei Kauno valstybinis choras (vad. Roberto Šerveniko).

2025 m. balandžio 5 d. Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre pirmą kartą bus parodyta sceninė operos versija. Tai Gdansko Baltijos operos teatre 2022 m. spalio 1 d. pastatytas spektaklis, režisuotas šio teatro vadovo Romualdo Wicza-Pokojskio ir diriguojamas muzikos vadovo Yaroslavo Shemeto.

Gdansko Baltijos operos teatre gastrolės Lietuvoje vyks bendradarbiaujant su Klaipėdos valstybiniu muzikiniu teatru. Gastrolės finansuojamos iš Lenkijos Respublikos kultūros ir nacionalinio paveldo ministerijos programos „Įkvepianti kultūra“, kuria siekiama populiarinti įdomiausius lenkų kultūros reiškinius užsienyje.