Katyčių pagrindinė mokykla - Comenius projekto dalyvė

Šių metų kovo pabaigoje įvyko šeštasis projekto dalyvių susitikimas Moncalvo miestelyje (Italija). Šilutės r. Katyčių pagrindinei mokyklai atstovavo 3 mokytojų (D. Pielikienė, R. Petrauskis, I. Stankevičiūtė) ir 5 mokinių (A. Bendžiūtė, E. Petrošiūtė, B. Jucevičiūtė, M. Gudavičiūtė, G. Urbaitytė) komanda.

Šio projekto kiekvieno  susitikimo veikla yra siejama su konkrečia tema. Šį kartą tai buvo žaidimai. Dalyvaujančių mokyklų komandos turėjo pasiruošti pristatyti vieną ar keletą žaidimų, populiarių jų mokykloje, vietovėje ar šalyje.

„Įsivaizduokite, kad tokio dalyko, kaip žaidimai, iš viso nėra. Galbūt tuomet vaikai sutelktų visą dėmesį į mokslą ir būtų labai protingi.... Bet ar laimingi? Juk iš tikrųjų žaidimų reikia ne tik vaikams, bet ir suaugusiems. Žaidimai gali būti labai skirtingi, bet visi jie atneša šypsenas, juoką ir džiaugsmą į mūsų gyvenimą.“ – taip pradėjo savo pristatymą Šilutės r. Katyčių pagrindinės mokyklos mokinės, patvirtindamos savo žodžius tokių žaidimų, kaip ,,Akla višta“, ,,Atspėk žodį“, ,,Surask 10 skirtumų“ parodymu. Rumunų ir čekų mokiniai visiems paruošė dėlionių ir įvairių kryžiažodžių, o mokytojai iš Turkijos pademonstravo interaktyvų klausimų – atsakymų žaidimą. Kartu su lenkų mokiniais teko bėgti nuo pabudintos iš žiemos miego ,,meškos“, o su ispanų mokytojais ir mokiniais žaisti ,,Žąsies žaidimą“ (“Juego de la oci“). Tai populiarus Ispanijoje stalo žaidimas, kuriam reikalinga speciali žaidimo lenta su langeliais – paveikslėliais ir kauliukai.  Mesdamas kauliukus turi nukeliauti į ,,Didžiosios žąsies“ langelį. Žaidimas ypatingas tuo, kad kiekviena žaidžianti grupė gali pasigaminti tokią žaidimo lentą, kokios jie nori. Šiuo atveju, reikėjo keliauti per 7 projekto šalis dalyves, kartu geriau susipažįstant su jų geografija bei istorija. Manoma, kad pirmieji tokio tipo žaidimai buvo žinomi jau 3000 metų p.m.e., o ,,žąsies“ vardas suteiktas todėl, jog šis paukštis laikytas itin protingu ir ypatingu dėl savo gebėjimo skraidyti, vaikščioti ir plaukti. Buvo pristatytas ir tradicinis italų sportinis žaidimas ,,tamburello“. Jis pradėtas žaisti dar XVI a. ir laikomas skvošo bei teniso pradininku. Žaidžiama mušinėjant nedidelį kamuoliuką savotiška ,,rakete“ – tamburello (iš ko ir kilo žaidimo pavadinimas). Tai apvalus ar kiek ovalus diskas užlenktais kraštais, kurio karkasas, pagamintas iš lengvos, bet patvarios ir kietos medžiagos, yra aptemptas natūralia ar dirbtine oda. Tamburello galima žaisti tiek lauke ( žaidžia dvi komandos po 5 žaidėjus), tiek viduje (žaidžia dvi komandos po 3 žaidėjus).

Be žaidimų netrūko ir kitokios veiklos. Pirmąją susitikimo dieną projekto dalyviai turėjo galimybę stebėti šventinę Moncalvo bendruomenės eiseną. Tradiciškai tokios eisenos kasmet rengiamos kiekviename miestelyje rudens pradžioje. Jų metu organizuojamos įvairios rungtys, kurių nugalėtojai savo meistriškumą vėliau gali pademonstruoti bendroje visos provincijos šventėje. Moncalvo bendruomenės nariai susirinkusiuosius sužavėjo vėliavnešių pasirodymu – savotišku šokio ir žongliravimo vėliavomis deriniu.

Pats Moncalvo miestelis įsikūręs vaizdingoje, kalvotoje vietovėje. Sakoma, kad pažvelgus ant kiekvienos kalvos galima pamatyti bažnyčios bokštą, aplink keletą namų, vynuogynus, ir tai jau atskiras kaimelis. Pačiame miestelyje, menančiame ilgesnę nei 900 m. istoriją,  dabar gyvena apie 3000 gyventojų. Miesto pradžia buvo gynybinė pilis, kadaise labai svarbi  ir užėmusi didesniąją dalį dabartinės gyvenvietės, tačiau apleista dar XIV a. ir per keletą šimtų metų virtusi griuvėsiais. Šiuo metu yra išlikę sargybos bokštas bei dalis gynybinės sienos, o pačios pilies vietoje išgrįsta Moncalvo centrinė aikštė. Netoli jos yra ir mokykla - Istituto Comprensivo di Moncalvo “Rita Levi Montalcini“, kurioje ugdymas organizuotas 3 pakopomis. Pirmoji pakopa – tai vaikų darželis, kurį lanko 3 – 5 m. vaikai. Jo lankymas yra neprivalomas. Antroji pakopa – pradinis ugdymas (1 – 4 kl.). Sukakus 6 m., vaikai pradeda lankyti pirmą klasę. Trečioji pakopa – žemesnysis vidurinis ugdymas (5 – 8 kl.). Kiekvieno lygio mokiniai turi savo klases, į kurias ateina dalykų mokytojai. Pamokos prasideda 8.00 ir baigiasi 17.00, tačiau vidurdienį yra 1,5 -2 val. pertrauka, kurios metu mokykla praktiškai ištuštėja: tiek mokiniai, tiek mokytojai šį laiką praleidžia namuose. Mokykloje lieka tik keletas mokinių, kurie dėl įvairių priežasčių tą dieną negali išvykti namo ir 1 - 2 budintys mokytojai. Apie tai, kad vaikas liks mokykloje, tėvai iš ryto turi  įspėti atsakingą mokyklos personalą. Mokinių žinios bei pasiekimai vertinami 1 – 10 balų sistema. Įdomu tai, kad žemiausias teigiamas įvertinimas yra 6 balai. Jei mokinys gauna 5, tai reiškia, kad jo darbas įvertintas nepatenkinamai.

Susitikimo metu taip pat buvo sudarytos galimybės aplankyti Asčio ir Turino miestus. Reikia paminėti, kad Moncalvo miestelis priklauso Asčio provincijai, kuri savo ruožtu yra Pjemonto regiono dalis, o Turinas – minėto regiono centras. Pats Astis nuo Moncalvo nutolęs apie 20 km. Kadaise jis vadintas 200 bokštų miestu: jame įsikūrusios turtingos šeimos statydavosi namus tik su bokštais. Šiuo metu visame mieste likę apie 20 bokštų. Vietiniai gyventojai juokauja, kad šias laikais bokštus keičia įvairios administracinės įstaigos, perimančios ir dubliuojančios viena kitos funkcijas.

Turinas – kultūrinis ir industrinis centras, turintis apie 1 mln. gyventojų. Jis įsikūręs upių Po ir Dora Riparia santakoje. Manoma, kad šį miestą įkūrė vienas Egipto princų, Saulės dievo ir deivės Iridės sūnus. Ne veltui Turine galima rasti antrą pagal dydį pasaulyje (po Kairo) egiptologijos muziejų, sukaupusį apie 30 000 eksponatų. Tai buvusi Savojos hercogystės, Sardinijos, o vėliau viso Italijos karalystės sostinė. Mieste gausu architektūrinių paminklų, muziejų. Išlikę karališkieji rūmai, kuriuose įkurtas ginklų muziejus. Centre įsikūręs ir Turino universitetas, įsteigtas dar 1404 m. Vienas iš išskirtinių miesto bruožų – senamiestyje išilgai namų besidriekiančios uždaros arkos, dengtos galerijos, kur galima maloniai pasivaikščioti net lietingą dieną.

Nereikia pamiršti, kad Turinas ir pramonės centras. Šiame mieste gaminami automobiliai ,,Fiat“. Kiek toliau nuo miesto centro įrengtas specialus automobilių muziejus, galintis pasigirti 150 klasikinių automobilių kolekcija.
Susitikimo metu visi dalyviai sukaupė daug malonių įspūdžių bei įgavo vertingos patirties. Vienas iš tokių dalykų buvo supratimas, kad lietuviškas pusvalandis Italijoje trunka mažiausiai valandą. Turėjome laiko išmokti, jog skubėti reikia lėtai.

Daugiau apie projektą „The Seasons - resources for developing key skills to our students“ galite sužinoti http://seasonscomenius.wordpress.com/ .

Kaip bebūtų gaila, bet šis projektas artėja į pabaigą. Gegužės 11 – 15 d. mūsų laukia paskutinis susitikimas, kuris vyks Jeseniki mieste (Čekija).

Šis straipsnis atspindi tik autoriaus požiūrį, todėl Švietimo mainų paramos fondas ir Europos Komisija negali būti laikomi atsakingais už bet kokį straipsnyje pateikiamos informacijos naudojimą.