Naudingi patarimai: kaip taupyti šilumą

• Langų sandarinimas:

Daugelis gyvenamųjų namų turi prastos kokybės langus ir balkonų duris, todėl pro juos į patalpas patenka daug šalto oro. Per langų plyšius galima prarasti kelis kartus daugiau šilumos nei per buto sienos paviršiaus vieną kvadratinį metrą.

Paprasčiausi šilumos taupymo būdai

Rengiantis žiemai, būtina tvarkyti langų ir durų rėmus, stengtis sumažinti tarpus tarp varčios ir staktos. Likę tarpai užpildomi izoliacinės medžiagos juostomis, o tuščios balkonų durų ertmės - specialia šilumos nepraleidžiančia medžiaga. Šilumos nuostolius per langą taip pat mažina į langų rėmus įstatytas trečias stiklas (galima sutaupyti iki 5 proc.) ir ant esamų stiklų užklijuota šilumą atspindinti plėvelė. Vietoj stiklų galima įdėti stiklo paketą. Tarpą tarp stiklo ir medinės lango dalies reikia užpildyti specialia medžiaga - silikonu, mažinančiu šilumos nuostolius ir triukšmo, patenkančio į patalpas, lygį.

Pavasarį ir rudenį būtina išnaudoti saulės energiją, kada spinduliai papildomai šildo namų pietinės pusės patalpas. Pasyviai naudojant saulės šilumą, per langus į patalpas gali patekti 15-25 kWh/m2 šilumos kiekis. Šilumos nuostolius galima mažinti ir paprastesnėmis priemonėmis, pavyzdžiui, nuleidžiant paprastas ar apšiltintas žaliuzes, naktines užuolaidas. Langą iš vidaus galima uždengti polietileno plėvele, tačiau ši priemonė taikytina ilgesniam laikui. Plėvelė prie sienų ar langų rėmų pritvirtinama klijais, lipnia juostele ar mediniais tašeliais. Šiomis paprastomis priemonėmis šilumos nuostolius galima sumažinti iki 5 proc. ir padidinti oro temperatūrą kambaryje 2-3°C.

Būtina užtikrinti ventiliaciją

Sandarinant langus, negalima pamiršti būtino patalpų mechaninio vėdinimo, jei nėra įrengta atskira vėdinimo sistema. Rekomenduojama oro apytaka turi būti 0,5 - 1 kartas per valandą, kad žmogui užtektų šviežio oro ir butas nedrėktų. Langai turi būti su orlaidėmis ar ventiliacinėmis grotelėmis. Efektyviausia, bet kartu ir brangiausia šilumos taupymo priemonė yra visų patalpų langų keitimas šiuolaikiniais (plastikiniais, mediniais), kuriuose įrengta moderni ventiliacijos sistema.

• Balkonų ir lodžijų stiklinimas

Balkonų ir lodžijų stiklinimas sumažina šalto oro skverbimąsi į butą, todėl oro temperatūra gretimame kambaryje lieka normali ir vėjuotą dieną, be to, pagerinama garso izoliacija. Balkonuose ir lodžijose įrengus medines grindis ir po jomis paklojus izoliacinės medžiagos sluoksnį, galima papildomai sutaupyti šilumos. Dėl sutaupytos šilumos išlaidos langų ir balkono durims papildomai sandarinti bei balkonams įstiklinti gali atsipirkti per 1–3 metus.

• Durų sandarinimas

Sandarinant buto išorines duris, šilumos sutaupoma šiek tiek mažiau nei langų atveju. Išorinių durų nesandarumai šalinami kaip ir langų tarpai.

Antrosios durys

Siekiant mažinti šilumos nuostolius, greta laiptinės lauko durų yra įstatomos antrosios durys. Taip įrengiamas tambūras. Durys turi būti tinkamai sutvarkytos - abejos privalo lengvai atsidaryti ir užsidaryti bei būti sandarios. Šios priemonės sumažina šalto oro infiltraciją į laiptines, todėl padidėja mažai šildomų patalpų - laiptinių, holų ir pan. - temperatūra. Bute įrengus antras vidines duris, pasiekiamas dvigubas efektas - mažėja ne tik šilumos nuostoliai.

Sutaupoma nuo 9 iki 17 proc.

Balkonų durims bei langams sandarinti reikiamų medžiagų galima pasirinkti statybinių ir namų apyvokos prekių parduotuvėse pagal katalogus arba specialistų patarimus. Langų ir durų sandarinimas įgalina sutaupyti nuo 9 proc. vienaaukščiuose iki 17 proc. daugiaaukščiuose namuose bendrųjų šilumos nuostolių.

• Šildymo radiatorių priežiūra ir profilaktika

Šildymo sezono pradžioje arba po šildymo sistemos remonto reikia kruopščiai patikrinti, ar sistemoje neliko oro. Aptikus oro, būtina jį išleisti per tam skirtus ventilius, nes dėl šildymo sistemoje esančio nors ir nedidelio oro kiekio ne visi radiatoriai šils vienodai.

Periodiškai reikia valyti dulkes nuo šildymo radiatorių. Langų užuolaidos, jas tinkamai naudojant, padeda taupyti šilumą. Jokiu būdu nereikia jomis uždengti radiatorių, nes tuomet šilto oro srautas cirkuliuoja šaltu lango paviršiumi, mažiau šilto oro patenka į kambario gilumą, o šilumos nuostoliai per langus padidėja iki 40 proc. Norint pagerinti oro cirkuliaciją kambaryje, užuolaidų ilgis turi būti iki palangės.

Nerekomenduojama šildymo radiatorius užstatyti lovomis, spintomis, stalais ir kitais baldais. Prie išorinės sienos pastatę didelę knygų lentyną arba spintą, sumažinsite šilumos nuostolius per šį sienos plotą. Už radiatoriaus esantį sienos plotą papildomai uždengę danga, nukreipiančia šilumą į kambarį (pvz. folija, specialios izoliacinės medžiagos lakštu), pagerinsite nuo radiatoriaus į patalpas patenkančios šilumos sklidimo sąlygas. Ši priemonė leidžia sumažinti patalpos šilumos nuostolius apie 20 proc.

• Šilumos punkto ir šildymo bei karšto vandens tiekimo sistemų rekonstravimas

Daugelyje iki 1997 m. pastatytų daugiabučių gyvenamųjų namų, kuriems tiekiama centralizuota šiluma, yra įrengti šilumos punktai, kuriuose sumontuota vadinamoji šilumos tiekimo sistema su paskirstomąja ir uždaromąja armatūra, kontrolės -matavimo prietaisais, vandens filtrais ir kitais įrenginiais. Iš čia karštas vanduo patenka į namo vidaus paskirstomuosius šilumos tiekimo vamzdynus. Šiuose punktuose paprastai yra įrengtas karšto

vandens ruošimo šilumokaitis. Atskirais atvejais karštas vanduo namams gali būti tiekiamas iš grupinių šilumos punktų (boilerinių).

Šiluma ir karštas vanduo taip tiekiami daugeliui namų, tačiau ši schema turi nemaža trūkumų.

Dabartinės schemos trūkumai

• šilumos punkto patalpos užima didelį plotą;
• pažeista vamzdynų izoliacija didina šilumos nuostolius, kurie padalijami visiems butų savininkams;
• įrengimus reikia nuolat prižiūrėti ir stebėti, ar nėra vandens nutekėjimų;
• šilumos punkto automatikos prietaisai dirba nepatikimai;
• gyventojai negali taupyti šilumos (mažinti jos vartojimo).

Šiuos trūkumus galima pašalinti rekonstruojant šilumos punktą, vidaus šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemas. Namo šildymo sistema sudėtinga, ir ją tinkamai rekonstruoti bei įrengti gali tik patyrę specialistai.

Norint išvengti nesutarimų tarp namo gyventojų dėl tikslaus ir teisingo suvartotos energijos paskirstymo butuose, būtina įrengti šildymo mokesčių daliklius (šilumos detektorius) (3 pav.). Radiatoriui šylant, atiduodamos šilumos kiekį prietaisas nustato pagal integruojamą temperatūrą.

Būtina pažymėti, kad tik kartu sumontuoti įrenginiai - šildymo mokesčių daliklis ir termoreguliatorius - leidžia buto savininkui sutaupyti iki 30 proc. šilumos energijos, o tik taupus gyventojas moka mažiau.

Karšto vandentiekio vamzdynai pertvarkomi įrengiant cirkuliacinius siurblius. Modernus automatizuotas šilumos punktas užima tik kelis kvadratinius metrus, jame sumontuotas elektroninis reguliatorius leidžia matuoti visus reikiamus namo bei aplinkos parametrus ir be žmogaus pagalbos parenka racionalų ir taupų šilumos energijos tiekimą daugiaaukščiam gyvenamajam namui.

Daugiausia šilumos sutaupoma, kai šildymo sistema dirba vadinamuoju „kintamu režimu“, kurio metu pagal gyventojų pageidavimus nustatomi įvairūs šilumos energijos taupymo grafikai.