Išskirtinė padėka Kintų buriavimo klubui „Marių burės“

Šiandien kalbinome vieną iš klubo senbuvių. Tai Dainių Juršėną, kuris paskutiniu metu atliko daug išskirtinių darbų.

Prisidėjo prie misijos

Klubas jau žinomas visoje šalyje. Buriavimo entuziastų bendruomenė Kuršių mariose organizuoja jachtų regatas, buriavimo stovyklas vaikams bei žmonėms su negalia ir aktyviai buriuoja tiek Lietuvos, tiek tarptautinėse akvatorijose. Ne vienas žino, kad jo nariai siekia prisidėti prie mūsų krašto buriavimo ir ne tik kultūros kūrimo, bet ir istorijos išsaugojimo ateities kartoms. Šį kartą klubui padėka skirta vėl už itin svarbius darbus.

Praėjusiais metais Tomo Jačionio, Vilnius Tech (anksčiau VGTU) doktoranto, iniciatyva Nidoje buvo vykdomi archeologiniai tyrimai. Tikslas - rasti senojo Nidos švyturio, II pasaulinio karo pabaigoje vokiečių susprogdinto, pamatų liekanas. Klubas finansiškai parėmė šią iniciatyvą. Todėl Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis skyrė nuoširdžius padėkos žodžius už dalyvavimą misijoje „Surasti Raudonąjį Kristupą“.

Kalbinome vieną iš klubo pirmųjų narių Dainių Juršėną, kuris nestokoja iniciatyvų, prisideda aktyviai prie įvairių projektų įgyvendinimo. Tai kuo gyvena klubas?

Pasak pašnekovo, klube nemažai rutininio darbo. Kiekvieną pavasarį darbai prasideda talka sumontuoti tiltelius jachtų švartavimui, aplinkos susitvarkymui.

„Uostelyje praleidžiu nemažai laiko. Tad kiek geriau žinau daugelį ūkinių dalykų. Tada prasideda jachtų leidimai į vandenį. Esu vienas iš kelių klubo narių, dirbančių kranu ir traktoriais. Vėliau reikia jachtų stovus (kilblokus) tvarkingai sudėti, kad neužimtų daug ploto. Šita dėlione didžiąja dalimi ir užsiimu“, - kalbėjo buriuotojas.

Pasak jo, tradiciškai kiekvieną vasarą rengiamos vaikų ir jaunimo buriavimo dienas, kada pagrindinis krūvis tenka dviem Dainiams, kurių klube yra du. Į pagalbą atskuba ir kiti klubo nariai, mat jiems svarbu ugdyti jaunąją kartą.

2024 m. – Švyturių metai

Praėję metai buvo Švyturių metai. Todėl ne vienam klubo nariui teko iš peties padirbėti. Į darbų sūkurį itin buvo įsisukęs ir mūsų pašnekovas.

„2022 m. gimė Tomo Jačionio idėja atgaivinti senuosius švyturius. Tuo metu Nidos švyturio žiburys su Frenelio lęšiais jau ilgoką laiką neveikė. Vietoj jo žybsėjo modernios šviesos diodų lempos. Ventės ir Arklių rago švyturiuose mirksėjo silpni LED žiburiukai. Vasario 16-osios proga Tomas atgaivino senąjį Nidos žiburį. Dabar jo statusas kaip technikos paminklas ir kai kurių švenčių proga įjungiamas. O Ventėje jau daug metų originalaus žiburio nebuvo. Ieškodamas pagalbininkų entuziastų jį atkurti Tomas parašė klubui. Taip su juo ir susipažinau. Kovo 11 vakarą bendromis pastangomis iškilmingai buvo užžiebtas Ventės švyturys. Tomas surado tikrą navigacinį žiburį, jį restauravo, klubas parėmė finansiškai, o aš įrengiau bokšto viršūnėje elektros įvadą ir išsprendžiau kai kurias žiburio tvirtinimo problemas“, - apie darbus pasakojo D. Juršėnas.

Taip Ventės švyturys vėl tapo matomu iš Nidos ir Juodkrantės.

„2023 m rugpjūčio 19 d, Švyturių dieną buvo organizuojama šventė Pervalkoje ir vakare sužibo Arklių rago švyturys. Gaila kad tik vienam vakarui - įrengti taip, kad veiktų nuolat, reikia išspręsi nemažai problemų. Tą vakarą Šturmuose entuziastai buvo uždegę senovinį žiburį – ant karties iškeltą laužą“, - tęsė buriuotojas.

Prisidėjo savo darbais ir Klaipėdoje

Dainius dalyvavo ir Švyturių dienoje Klaipėdoje.

„Iniciatyva T. Jačionio, o pats dalyvavau visa tai paruošti. Į Klaipėdos švyturį įkėlėme apšvietimo techniką - 6 prožektorius po 25 kg ir 6 po 50 kg svorio. Labai dėkingas klubiečiams Kastyčiui ir Arminui už pagalbą, nes prireikė daugiau žmonių, nei manėme anksčiau. Dar krūva apšvietimo technikos buvo sumontuota ant pietinio molo. 19-osios dienos vakare įvyko koncertas prie jūrų muziejaus istorinių laivų, toliau eisena link molo su žibintais. Klaipėdos uosto vadas oficialiai paskelbė pietinį molą atviru visuomenei ir vakaro vinis - vilkikų šokis. Gaila kad žmonėms, atsakingiems už renginio viešinimą, nelabai pavyko susitvarkyti su užduotimi. Tad publikos buvo nedaug, nors vakaras išties buvo labai šaunus“, - atviravo Dainius.

Vasaros pabaigoje klube 3 dienas vyko ir grupės žmonių su negalia pažintis su buriavimu. Vėjo mažokai buvo, bet smagumo netrūko. Atėjo ir ruduo, kada vyksta jachtų iškėlimas, tiltelių nurinkimas.

Išpildė vaikystės svajonę

D. Juršėnas – aktyvus klubo narys, kuris nesėdi rankų sudėjęs, o dar ir buriuoja. Klausėme, ką jam reiškia pamario kraštas, buriavimas?

Anot jo, buriavimas buvo jo vaikystės svajonė. Pirmas bures pakėlė dar mokyklos laikais sudedamoje baidarėje ir sakė: „Aktyviai buriuoti pradėjau turbūt 1993 metais, kai pradėjau dirbti baigęs mokslus kitų jachtų komandų sudėtyje. Pirmą nuosavą jachtą nusipirkau 1998 m. ir galėjau buriuoti savarankiškai. Kas labiausiai žavi ir traukia? Tikriausiai tie pojūčiai, kai pavyksta pasigauti vėją ir plaukti, aplinkos garsai neužteršti variklių griausmo. Galimybė pasiekti atokias įspūdingas vietas, kurias kitais būdais neįmanoma arba nepaprastai brangu pasiekti. Jachta tuo pačiu ir tavo namai, kur gali gyventi. O jūroje nepaprasti saulėtekiai ir saulėlydžiai. Romantika. Na, ir gyvenimo būdas, kai ir plaukioji, ir pats pasiremontuoji ar tobulini jachtą“.

Meta akmenį į valdžios daržą

Pašnekovas mato ne tik romantiką ir neprarastus saulėlydžius, bet ir daug neveiklumo.

„Norėčiau mesti akmenį į valdžios daržą. 30 metų nepriklausomybės, iš „valdžiagyvių“ lūpų skamba „Lietuva - jūrinė valstybė“, o Šventosios uosto kaip nėr taip nėr. Klaipėdos naujo jachtų uosto tik pažadai. Nors lyg ir vyksta kažkoks judesys. Per visą laikotarpį naujas jachtklubas tik Mingėje, klubo iniciatyva ir pastangos. Rimtai rekonstruotas ir išplėstas Pilies uostas, rekonstruoti Šilutės, Drevernos ir Uostadvario uosteliai, kosmetiškai patvarkytas jachtų uostelis Nidoje ir minimaliai Gintaro įlankoje - iš esmės tik valtims. Kai kaimynai latviai kapitaliai rekonstravo ir išplėtė visus turėtus iš seno uostukus (19), o estai dar ir naujų pasistatė (iš viso 75)“, - savo pastebėjimais dalinosi buriuotojas.

Nuo pat įkūrimo mūsų klubo tikslas buvo plėsti buriuotojų bendruomenę, sudaryti palankesnes sąlygas plaukioti Minijos upe ir Kuršių mariose bei pastatyti jachtų uostą. Bendruomenei pavyko tuščiame sklype pelkėtoje vietovėje pastatyti patogų ir puikiai funkcionuojantį laivų uostą. Išklausę D. Juršėną, matome, kad yra ne tik daug grožio, bet ir daug darbų, kuriuos atlikus būtų galima Mažosios Lietuvos kraštą padaryti dar patrauklesniu.