Šilutės bibliotekoje paminėti M. K. Čiurlionio metai
„Tikiu, kad nėra Lietuvoje žmogaus, kuris būtų abejingas Čiurlionio vardui, todėl pradedant jubiliejinius metus, kiekvienas savaip taria jam skirtus žodžius“, – tokiais žodžiais sausio 23 d. F. Bajoraičio bibliotekoje prasidėjo popietė, skirta lietuvių dailės ir muzikos genijaus M. K. Čiurlionio 150-osioms gimimo metinėms paminėti.
Popietę vedė Šilutės literatų sambūris „Vėdrynas“ su savo kūrybingąja, energijos pilna vadove I. Arlauskiene. Pačioje renginio pradžioje vedėjos I. Sapronaitienė ir B. Morkevičienė pažymėjo, kad nesistengs klausytojus varginti smulkiais M. K. Čiurlionio gyvenimo faktais, tad jos su jau tapusia gera „Vėdryno“ bičiule E. Skablauskiene akcentavo, kas svarbiausia – sudėtingą, nerimo ir alkanų dienų kupiną M. K. Čiurlionio kelią į didįjį meną. Plačiau apsistota prie menininko laiškų mylimajai Sofijai, kurių ištraukas nuoširdžiai skaitė N. Ivaščenko.
Be abejo, kompozitoriaus atminimo vakare skambėjo muzika. Pianinu M. K. Čiurlionio mazurkas ir valsą „Lokio riaumojimas“ skambino Šilutės meno mokyklos auklėtiniai Ąžuolas Lukošius, Karolis Raicevičius ir Nerija Vytuvytė. Mišrus choras „Pamario aidas“ su vadove
N. Sniečkuviene sudainavo kelias kompozitoriaus harmonizuotas lietuvių liaudies dainas, kankliavo G. Pocienės vadovaujamos Pirmosios gimnazijos merginos. Iki ašarų sujaudino Vydūno gimnazistų šokis, liudijantis Konstantino ir Sofijos meilę (vadovė Lina Linkė).
Kaip atminimo ženklą literatės A. Sapronaitienė, B. Morkevičienė, V. Tarozienė perskaitė savo ir šilutiškės poetės D. Žibaitienės eilėraščius, skirtus šios popietės kaltininkui. Originaliai nuskambėjo Dianos Mickienės iš Katyčių eilės.
„Vėdryno“ vadovė I. Arlauskienė kalbėjo, kokį didžiulį įspūdį poetei S. Nėriai darė Čiurlionio
drobės, kaip gimė jos eilėraščių ciklas „Iš M. K. Čiurlionio paveikslų“ (koks gražus dviejų kūrėjų susitikimas mene!) Eilėraščius iš ciklo deklamavo Pirmosios gimnazijos skaitovai (vadovė Jolita Ežerinskė). Skaitymą lydėjo lyriškas T. Petravičienės akompanimentas.
Nors šis mūsų tautos genijus yra žinomas ir už mūsų šalies ribų, ypač jo kūryba susižavėję japonai, tačiau, kalbėjo I. Arlauskienė, Čiurlionio vardas po pasaulį turėtų skambėti dar plačiau. Žinoma, mums, lietuviams, jis ypač brangus, kaip sako literatė B. Morkevičienė „Stoviu tarp dviejų jūrų – / Baltijos ir Čiurlionio. / Viena skalauja kojas / Ir neša smėlio prisiminimus, / Kita – užlieja jausmus“.
Laiko atžvilgiu neilgas ( pusantros valandos) „Vėdryno“ susitikimas su M. K. Čiurlionio asmenybe, bet tai vienas iš šio menininko jubiliejinių metų paminėjimo drobės štrichų Šilutės bendruomenėje.