Pagėgių turizmas ties žlugimo riba: nebedalyvaujama svarbiose parodose, nepateikiamos ataskaitos, vadovė sprunka nuo klausimų

Nesuvokiamas sprendimas – atsisakyti tarptautinių parodų

Vienas iš akivaizdžiausių ženklų, kad Pagėgių turizmas skęsta biurokratijos liūne, yra sprendimas nedalyvauti tarptautinėse turizmo parodose. Nuo 2007 metų Pagėgių krašto turizmo centras kasmet dalyvaudavo didžiausioje Lietuvos turizmo parodoje „Adventur“, tačiau šiais metais šios galimybės atsisakyta.

Paskutinį sausio savaitgalį Vilniuje vykusi tarptautinė turizmo, kelionių ir aktyvaus laisvalaikio paroda „Adventur 2025“ pritraukė tūkstančius lankytojų, kurie ieškojo naujų kelionių krypčių, tačiau Pagėgių atstovų ten nebuvo. Parodos misija – skatinti turizmą ir pristatyti regionų išskirtinumus, tačiau Pagėgių turizmo informacinio centro vadovė Loreta Maziliauskienė sausai atsakė – „toks sprendimas, pinigų nėra“.

Ar tikrai problema yra finansai? Pasirodo, Pagėgių savivaldybė išgali išlaikyti 130 biurokratų, kai tuo pat metu kurortinėse savivaldybėse, pavyzdžiui, Neringoje ar Birštone, administracijoje dirba perpus mažiau žmonių – 63 darbuotojai. Tai leidžia jiems sugebėti pritraukti šimtus tūkstančių turistų kasmet, o Pagėgiai, turintys didžiulį potencialą ir armiją biurokratų, tiesiog nedaro nieko.

Dar labiau stebina, kad Pagėgiai neplanuoja dalyvauti ir tarptautinėje „Balttour“ parodoje Rygoje, kuri vyks vasario 7–9 dienomis ir yra didžiausias turizmo renginys Baltijos šalyse. Ši paroda suteikia unikalią galimybę pristatyti regioną ir užmegzti naujus bendradarbiavimo ryšius, tačiau turizmo centro vadovė vėlgi atsakė – „toks sprendimas ir nėra pinigų“.

Užmarštin nugrimzdęs vandens turizmas

Situacija su turizmu Pagėgių krašte dar blogesnė, kai kalbama apie vandens turizmą. Prieš kelerius metus buvo pradėta kurti laivyba, tačiau šis projektas, kaip ir daugelis kitų, tiesiog „užstrigo“.

Minijos žemupyje, Nemuno deltoje ir Kuršių mariose laivybos mastai sparčiai didėja. Jachtos ir kateriai tapo ne tik žvejų įrankiais, bet ir turistų pramoga. Tačiau Pagėgiuose šios galimybės tiesiog nepastebimos arba sąmoningai ignoruojamos. Oficialus atsakymas iš savivaldybės buvo, kad laivybos trūkumas yra nulemtas „geopolitinės situacijos“ – absurdiškas argumentas, kai šalia esantys Šilutės krašto miestai aktyviai vysto vandens turizmą.

Nors Pagėgiams vadovaujant ankstesniems merams kraštas įsigijo laivą „Skalva“ ir įrengė prieplaukas Bitėnuose ir prie Rambyno kalno, pastangos šioje srityje sustojo. Per pastaruosius dvejus metus laivas nebuvo paleistas dėl „techninių kliūčių“. Tai reiškia, kad dabartinė vadovybė nesugeba net laivelio į vandenį įleisti, ką jau kalbėti apie infrastruktūros plėtrą.

Panaši situacija ir su pagrindine prieplauka – ji tiesiog stovi tuščia, laivas ant kranto, o net ir elementarus turizmo objektas – viešasis tualetas – užrakintas. Toks požiūris ne tik kenkia vietiniams verslams, bet ir atbaido galimus lankytojus.

Pagėgių turizmo informacinio centro vadovė sprunka nuo žurnalistų

Dar viena problema – net normalaus sakinio suregzti nesugebanti vadovybė. Pagėgių savivaldybėje netrūksta klerkų, kurie galėtų rūpintis turizmu, tačiau realūs sprendimai taip ir nepriimami. Turizmo centrui vadovaujanti Loreta Maziliauskienė yra amžinai laikina vadovė, kuri apie savo darbą net nenori kalbėti. Ar jums teko matyti turizmo organizatorius, bėgančius nuo visuomenės bei žurnalistų? Jei neteko, prašome užsukti į Pagėgių turizmo informacinį centrą. Kol kitų savivaldybių centrai neriasi iš kailio dėl papildomo dėmesio savo kraštui, Pagėgių turizmo vadovė tiesiog sprunka nuo žurnalistų.

Vietoj atsakymų į esminius klausimus apie turizmo strategiją ji pirštais rodo į kitus savivaldybės atstovus ir teigia, kad su žurnalistais nenorinti turėti jokių reikalų. Ar vadovė bijo prisiimti atsakomybę? Ar tiesiog nenori pripažinti, kad turizmo srityje vyksta visiškas kolapsas?

Turizmo centras nieko neveikia ne už ačiū

Pagėgių savivaldybės turizmo centras, veikiantis Vilkyškiuose, nieko neveikia toli gražu ne už ačiū. Kontoroje dirba 4 asmenys, kurių vidutinė mėnesinė alga – 1 366 eurai. Tad per metus vien algoms atseikėjama daugiau nei 65 tūkstančius eurų.

Savaime suprantama, kad įstaiga sunaudoja daugybę mokesčių pinigų ir kitoms reikmėms, tokioms kaip patalpų išlaikymas, ryšiai, transportas, pieštukai, drožtukai ir panašūs čekiukai. Deja, „Šilokarčemai“ nepavyko išsiaiškinti, kiek tiksliai pinigų sunaudoja Pagėgių turizmo informacinis centras. Mat iš nieko neveikimo įstaiga nesugeba net paviešinti savo finansinių ataskaitų. Oficialiame puslapyje naujausia ataskaita yra vos už 2023 m., o ataskaita apie darbuotojus – tik už 2022 m. Aktualią informaciją apie darbuotojus bei atlyginimus radome tik portale rekvizitai.lt.

Akivaizdu, kad Pagėgių turizmo situacija – kritinė. Infrastruktūra neplėtojama, reklama nevykdoma, o turizmo informacinis centras iš esmės neegzistuoja. Jeigu niekas nesikeis, Pagėgiai liks tik nežinomu tašku Lietuvos žemėlapyje, nepaisant savo unikalios istorijos ir didžiulio potencialo.