Kaip vaizdo žaidimai formuoja interaktyvaus pasakojimo ateitį

Istorijų pasakojimas kompiuteriniuose nėra toks jau naujas reiškinys. Jau ankstyvuosiuose aštuntojo ir devintojo dešimtmečio vaizdo žaidimuose į pasakojimą buvo įvedamos komandos, kurios leido žaidėjams keisti žaidimo tėkmę. Dabar tai vadiname „žaidėjo pasirinkimu“. Šie vaizdo kokybe toli gražu dabartiniams žaidimams neprilygę kūriniai sukūrė pagrindą žaidimų pasaulio istorijoms, kurioje pirmenybė teikiama pasakojimo gyliui.

Bėgant laikui vaizdo žaidimai tapo novatoriška istorijų pasakojimo priemone, dėl galimų pasirinkimų – dar labiau asmeniška ir įtraukiančia. Vaizdo žaidimų siūlomas interaktyvumas leidžia žaidėjams ne tik patirti, bet ir formuoti pasakojimą, veikėjus ir net visą žaidimo pasaulį. Tai turbūt didžiausias skirtumas lyginant su tradicinėmis medijomis kaip knygos ir filmai (tiesa, pastarojoje srityje taip pat yra buvę panašių mėginimų, kai žaidėjas pats pasirenka tolimesnį siužetą). Čia paminėjimo verti tokie žaidimai kaip „Red Dead Redemption“ pirma ir antra dalys, apokaliptinis „The Last of Us“ ir į tolimą ateitį, kurioje žmonėms padeda į juos panašūs robotai, orientuotas „Detroit: Become Human“.

Kitaip sakant, vaizdo žaidimai nebėra tik vien žaidimai. Tai yra naujų pasakojimo būdų kūrėjai, kurie iš naujo apibrėžia, kaip turėtų būti pasakojamos istorijos ir būtų paliekamas dar didesnis pėdsakas kūrėjams bei žiūrovams. Daug ką pasako ir pasaulinės vaizdo žaidimų rinkos dydis – jis dabar viršija 200 mlrd. eurų, o iki dešimtmečio pabaigos gali viršyti ir 500 mlrd. eurų. Tad nauji pasakojimo būdai tikrai sudomina ir veikia.

Pasakojimo technikos ir būdai

Vaizdo žaidimuose sutinkama gausybė įvairiausių pasakojimo technikų. Vienas populiariausių – linijinis pasakojimas. Tuo pačiu tai pats paprasčiausias pasakojimo tipas, nes žaidėjui progresuojant per istoriją jo veiksmai turi mažai įtakos galutiniam rezultatui.

Tuo metu esant išsišakojusiam pasakojimui kiekvienas žaidėjo pasirinkimas darys įtaką žaidimo eigai ir net baigčiai. Pavyzdžiui, „The Witcher 3: Wild Hunt ar Mass Effect“ žaidime žaidėjo pasirinkimai turi ilgalaikių pasekmių veikėjams ir jų pasauliui. Tokiu būdu, jaučiant savo sprendimų pasekmes, žaidimas ir istorija tampa gerokai asmeniškesni.

Išsišakojusio pasakojimo vaizdo žaidimuose žaidėjo sprendimai daro įtaką pasakojimo eigai. Priklausomai nuo žaidėjo veiksmų, istorija išsišakoja į skirtingus kelius, todėl galimi keli galutiniai rezultatai.

Egzistuoja ir taip vadinamojo smėlio dėžės stiliaus žaidimai, kuriuose žaidėjai gali kurti savo istoriją, ji tampa dar labiau neapibrėžta nei esant išsišakojusiam pasakojimui. Kai kuriuose žaidimuose kaip „No Man’s Sky ar Hades“ istorija kuriama remiantis algoritmais, o ne iš anksto užrašytu scenarijumi. Žaidimų, kuriuose internete susijungia daugybė žaidėjų, eigą nusprendžia patys žaidėjai savo veiksmais.

Įdomu, kad visos šios technikos pritaikomos ne tik kompiuteriniuose ar žaidimų konsolėms skirtuose brangiuose žaidimuose, bet ir internetiniuose lošimų žaidimuose. Apie juos daugiau informacijos suteikia tokios svetainės kaip  „casinointernete.com“, kuriose pateikiama daugybė naudingų pramogų platformų ir žaidimų apžvalgų. Viena tokių - apie unikalų „Pragmatic Play“ sukurtą lošimo automatų žaidimą „The Dog House Megaways“, kurio demo versiją galima išmėginti ir nemokamai.

Ko laukti ateityje?

Tobulėjant technologijoms ir dirbtinio intelekto (DI) galimybėms, panašu, galime sulaukti dar įdomesnių vaizdo žaidimų, jų scenarijų ir dar didesnio prisidėjimo prie interaktyvaus pasakojimo pokyčių. Tikimasi, kad tokie žaidimai kaip GTA 6 dar labiau pagerins žaidėjų patirtį ir revoliucionizuos visą interaktyvų pasakojimą.

Jau dabar didesniam žaidėjų įsitraukimui panaudojamos ir naujausios technologijos, pavyzdžiui, virtuali realybė (VR) ir papildyta realybė (AR). Sparčiai tobulėja ir DI, kuris padeda geriau pritaikyti veikėjus prie žaidėjo veiksmų, padaro juos dinamiškesniais.

Naudojant judesio fiksavimą, aktorių įrašytą balsą ir įdomius scenarijus kūrėjai gali sukurti tokius pats sudėtingus ir tikrus personažus kaip filmuose ir literatūroje. Ateityje galime tikėtis dar realiau atrodančių veikėjų, kurie dar natūraliau ir intuityviau reaguos į žaidėjo veiksmus. Kokybiški vaizdo žaidimai išsiskiria tuo, kad puikiai geba pasakoti istorijas per savo aplinką: ar tai būtų griūvantys postapokaliptinio miesto griuvėsiai, ar ateities miestas, ar ramus miškas.

Tobulėjant technologijoms, panašu, riba tarp žaidimų, televizijos, kino ir spaudos gali dar labiau sumažėti ar visai pranykti. Jau dabar vaizdo žaidimuose dažnai yra kinematografinių siužetų, kurie savo kokybe nenusileidžia populiariems filmams, kai kurie žaidimų kūrėjai netgi bendradarbiauja su televizijos prodiuseriais ir filmų kūrėjais. Toks įvairių pramogų formų susikirtimas atveria naujas pasakojimo galimybes, o ateityje leisti dar labiau integruoti vienas medijas su kitomis.

Kuo dabar tampa vaizdo žaidimai?

Galima drąsiai sakyti, kad vaizdo žaidimai nebėra tik pramoga – jie demonstruoja, ką reiškia patirti ir papasakoti istoriją, kaip galima vis įdomiau sukurti labai kokybiškus, įtraukiančius ir interaktyvius pasakojimus. Svarbi ir socialinė tokių vaizdo žaidimų prasmė – jie tampa platforma, kurioje nagrinėjamos ir labai sudėtingos temos.

Jie rodo, kad pasitelkiant technologijas galima sumažinti ar visiškai panaikinti ribą tarp žaidėjo ir istorijos, dalį pastarosios papasakoti per aplinką ir žaidėjų bendravimą. Dėl galimybės žaidėjams rinktis, emocinio istorijų gylio ir įvairių patirčių, vaizdo žaidimai neabejotinai formuoja interaktyvaus pasakojimo ateitį, kuri, panašu, žada dar išties nemažų pokyčių.