Didelių paskolų refinansavimas – galimybė sumažinti mėnesines išlaidas?

Kodėl žmonės renkasi refinansavimą?

Dalis žmonių refinansavimą vertina kaip paskolos „perrašymą“, tačiau iš tikrųjų tai daug daugiau nei formalumas. Jei palūkanos mažėja, pajamos auga ar tiesiog norisi optimizuoti finansinę situaciją – refinansavimas tampa vienu iš racionaliausių sprendimų.

Kokiais atvejais verta refinansuoti paskolą?

• Palūkanų normų pokyčiai – jei prieš keletą metų paskola buvo imta su aukšta palūkanų norma, šiuo metu rinkoje gali būti palankesnių variantų.
• Sutarties sąlygų keitimas – ilgesnis grąžinimo terminas gali sumažinti mėnesines įmokas, suteikiant daugiau laisvės planuojant biudžetą.
• Keletas paskolų vietoje vienos – sujungus kelias skirtingas paskolas į vieną, lengviau sekti mokėjimus, o palūkanų skirtumas gali tapti svarbia priežastimi refinansavimui.
• Norisi papildomo finansavimo – refinansavimas gali suteikti galimybę pasiskolinti papildomų lėšų geresnėmis sąlygomis.

Kaip skaičiuoti, ar refinansavimas iš tikrųjų naudingas?

Sprendimas refinansuoti neturėtų būti priimamas skubotai. Svarbu ne tik atkreipti dėmesį į palūkanų normą, bet ir vertinti visą paskolos kainą.

Pavyzdys:
Įsivaizduokime, kad asmuo prieš penkerius metus paėmė 80 000 € paskolą su 4 % palūkanomis 20 metų laikotarpiui. Jo mėnesinė įmoka yra apie 484 €. Refinansuojant nauja palūkanų norma galėtų būti, tarkime, 2,5 %, o tai sumažintų mėnesinę įmoką iki maždaug 423 €. Tai reiškia, kad kas mėnesį sutaupoma apie 61 €, o per likusį paskolos laikotarpį – daugiau nei 14 000 €.

Tačiau ar tai visada apsimoka? Jei refinansavimo procese yra administravimo, paskolos sutarties keitimo ar turto vertinimo mokesčiai, reikia apskaičiuoti, ar sumažėjusios įmokos juos atpirks.

Kur geriausia atlikti paskolų palyginimą?

Renkantis naują kreditorių, būtina atlikti išsamų paskolos palyginimas. Ne visada mažesnės palūkanos reiškia mažesnes išlaidas – gali būti taikomi paslėpti administraciniai mokesčiai ar kitos išlaidos, kurios ilgainiui sumažina finansinę naudą.

Štai į ką verta atkreipti dėmesį:

• BKKMN (bendros kredito kainos metinė norma) – ji parodo visus su paskola susijusius mokesčius ir leidžia objektyviai palyginti skirtingus pasiūlymus.
• Sutarties keitimo sąlygos – kai kurie kreditoriai leidžia keisti sąlygas ateityje be papildomų mokesčių, kas gali būti svarbu ekonominei situacijai keičiantis.
• Papildomos išlaidos – refinansuojant gali reikėti turto vertinimo ar naujų dokumentų parengimo, tad verta skaičiuoti bendrai.

Refinansavimas kaip finansinio stabilumo įrankis

Nors refinansavimas dažniausiai siejamas su mažesnėmis įmokomis, kai kurie verslai naudoja šį metodą kaip strateginį įrankį. Pavyzdžiui, viena iš Lietuvos gamybos įmonių, pandemijos metu susidūrusi su likvidumo problemomis, refinansavo dalį savo paskolų, kad prailgintų grąžinimo terminus ir sumažintų mėnesines išlaidas. Taip jie sugebėjo perskirstyti pinigų srautus ir išvengti brangesnių skolinimosi sprendimų.

Privatūs asmenys taip pat vis dažniau renkasi refinansavimą ne tik todėl, kad siekia mažesnių palūkanų, bet ir tam, kad galėtų laisviau planuoti savo finansus. Be to, kai kuriais atvejais refinansavimas padeda geriau pritaikyti paskolos sąlygas prie dabartinės ekonominės situacijos.

Ar verta refinansuoti paskolą? Atsakymas priklauso nuo daugelio veiksnių, tačiau vienas dalykas aiškus – finansų rinkose visada verta ieškoti palankiausių sąlygų.