420 eurų – didžiausias pagėgių turizmo iššūkis, kurio jie niekaip negalėjo įveikti, išgelbėjo tik vietinis verslas...

Savivaldybė nesugebėjo rasti 420 eurų

Paskutinėmis dienomis ši situacija įgavo dar absurdiškesnį atspalvį. Kai turizmo centro vadovė Loreta Maziliauskienė tikino, kad priimtas sprendimas nedalyvauti didžiausioje šalies turizmo parodoje, kurioje Pagėgiai dalyvaudavo nuo 2007 m., dėl to, kad nėra pinigų, „Šilokarčema“ patikrino šį argumentą – kiek iš tikrųjų kainuoja dalyvavimas tokiame renginyje.

Paaiškėjo, kad suma juokinga. Oficialiame kainyne nurodyta, kad dalyvio mokestis išankstinės registracijos metu yra 120 Eur, o kvadratinis metras ploto kainuoja 50 Eur. Plotą galima užsisakyti nuo 6 kvadratinių metrų, tad visas dalyvavimas šioje parodoje galėjo kainuoti 420 Eur. Štai tie „didžiuliai“ pinigai, kurių niekaip negalėjo rasti Pagėgių savivaldybė. Suma galėjo būti ir dar mažesnė, jei dalyvautų kartu su kitais turizmo centrais, kaip tai darydavo iki šiol.

O tuo pat metu pinigų randama dviem vicemerams, 130 valdininkų, nors panašios savivaldybės (Rietavo, Neringos, Birštono) apsieina su perpus mažesniu personalu. Primename, kad turizmo centrui kasmet vien algoms skiriama per 65 tūkst. eurų. Bet 420 Eur tarptautinei parodai? „Pinigų nėra“.

Pagėgių prestižą gelbsti vietiniai verslininkai

Kol savivaldybės turizmo informacinis centras nesugebėjo rasti juokingos sumos dalyvauti „Adventur“ parodoje, verslininkai patys ėmėsi iniciatyvos. Mociškių palivarko vadovas Sigitas Stonys pats pasirūpino reikiamomis išlaidomis parodai, pasiėmė kitų krašto turizmo tiekėjų informacinę medžiagą ir vienintelis atstovavo ne tik savo sodybai, bet ir visam Pagėgių kraštui. Jis pats dalijo lankstinukus, bendravo su turizmo organizatoriais ir darė tai, ką turėjo daryti biudžetinė įstaiga už dešimtis tūkstančių eurų.

Ir visa tai verslininkas darė už „ačiū“. Jei tiksliau – nebuvo net ir žodelio „ačiū“ nei iš mero, nei iš administracijos direktorės.

S. Stonys neigiamai atsakė į „Šilokarčemos“ užduotą klausimą: „O gal turizmo informacinio centro apskritai nereikia, jei pats verslas viską pasidaro?“

„Nejuokaukite, jis ne tik kad reikalingas, jis net labai reikalingas. Tik jo veikla galėtų būti aktyvesnė. Mes, kaip turistinė vietovė, esame įdomūs tiek turistams iš Lietuvos, tiek iš užsienio. Bet apie tai turime tinkamai juos informuoti ir vilioti į šį kraštą. Kiekvienam turizmo paslaugų tiekėjui atskirai, nesvarbu, ar tai muziejus, ar privati sodyba, yra sudėtinga viešintis. Tam ir yra įkurtas turizmo centras, kurio pirmoji pareiga – traukti turistus į visą mūsų savivaldybę ir visas įstaigas. Mes tikrai turime ką parodyti. Tačiau reikia pripažinti, kad šioje srityje trūksta savo darbą mylinčių žmonių“, – reziumavo S. Stonys.

Pagėgiai – nei gamyklų, nei turizmo strategijos

Pagėgiai nėra pramonės centras – čia nėra nei fabrikų rajonų, nei žaliavų išteklių. Todėl akivaizdu, kad šiame regione turizmas yra vienas pagrindinių ekonomikos variklių. Tačiau vietoj to, kad būtų dedamos visos pastangos jį skatinti, valdininkai paprasčiausiai nedaro nieko.

Parodoje „Adventur“ apsilanko apie 10 tūkst. lankytojų – tai turizmo profesionalai, kelionių organizatoriai, gidai ir verslininkai. Tai žmonės, galintys atvežti į Pagėgius turistus, užpildyti sodybas ir restoranus. Kaimyninės savivaldybės tai supranta, tačiau Pagėgių turizmo centras šiai progai liko abejingas. Oficialus paaiškinimas – nėra pinigų. Bet kaip gali nebūti 420 eurų, kai turizmo centras vien darbuotojų algoms kasmet išleidžia per 65 tūkst. eurų?