Piktupėnų kunigo istorinis veikalas

Rašytojo, poeto, istoriko, vertėjo, Karaliaučiaus universiteto absolvento, lietuviškos Piktupėnų evangelikų liuteronų parapijos klebono Kristupo Danieliaus Hasenšteino (1756-1821) aprašyta Napoleono karo, visa jėga persiritusio per Prūsiją, istorija išsiskiria itin vaizdžia ir taisyklinga lietuvių kalba, turi ir grožinio kūrinio elementų. Anuomet ši knyga atliko lietuvių tautos švietimo ir ugdymo misiją. „Nusidavimai švento kariavimo“ yra pirmoji lietuviškai parašyta istorijos knyga. Knygos turinys iki šiol nebuvo tirtas, čia ji skelbiama pirmą kartą. Šiandien yra žinomas vienintelis egzempliorius Latvijos universiteto Akademinėje bibliotekoje Rygoje.

Kristupas Danielius Hasenšteinas – rašytojas, poetas, lietuvių raštijos populiarintojas, liuteronų kunigas gimė 1756 m. vasario 13 d. Nemerkiemyje (Gumbinės aps.), kurį vokiečiai vadindavo Nemersdorf (dabar Majakovskoje). Mokėsi Įsruties vidurinėje mokykloje. 1772 m. spalio 16 d. įstojo į Karaliaučiaus universitetą. Baigęs universitetą, 1778-1792 m. buvo Būdviečių precentoriumi, o 1792 m. kovo 30 d. buvo įšventintas į kunigus ir pradėjo dirbti Piktupėnų parapijoje.

Kristupas Hasenšteinas save vadino „viernu lietuvių prieteliu“ ir įnešė nemenką indėlį į lietuvių literatūrą.

1813 m. buvo išspausdinta jo 12 puslapių brošiūra „Landšturmo giesmė“, kurioje buvo dvi dainos: „Pasipūtęsis svieto pergalėtojis“, pašiepianti Napoleoną, ir „Eime, ginkime tėviškę“, raginanti atsarginius kareivius stoti į kariuomenę. 1814 m. buvo išleista jo 98 puslapių knyga „Nusidavimai švento kariavimo…“ – trumpa Napoleono karų istorija, viena pirmųjų pasaulinės istorijos knygų lietuvių kalba.

1818 m. buvo išleista Kristupo Hasenšteino išversta iš vokiečių į lietuvių kalbą 164 puslapių reformacijos istorija „Kaip krikščioniška viera bei bažnyčia sugadinta…“ Tituliniame jos lape pažymėta: „Lietuvininkams išguldyta vierno jų prietelio, juos pribudint norinčio, kad šviesybėje pasielgtų“.

1822 m. valdžios pavedimu jis išvertė į lietuvių kalbą medicininės pagalbos 24 puslapių instrukciją „Pamokinimas, kaip tie, kurie pamirusiems prilygsta…“ Be to, jam priskiriamas vertimas 24 puslapių brošiūros „Ką paženklin tuo du žodžiu Landšturmas ir Landverė?“, 1813 m. išleistos Gumbinėje.

Nuo 1819 m. Kristupas Hasenšteinas buvo vienas Liudviko Rėzos padėjėjų ir bendradarbių, perredaguojant ir leidžiant Biblijos IV leidimą (1824). Prie šio darbo vėliau prisidėjo ir jo sūnus, Tilžės lietuvių bažnyčios kunigas Fridrichas Gotlibas Hasenšteinas (1786-1830).

Kristupas Hasenšteinas rinko lietuvių liaudies dainas Piktupėnų apylinkėje ir jas atidavė Liudvikui Rėzai. Pastarasis iš jų 18 dainų pateikė savo dainyne, o kitos liko jo archyve, jos išspausdintos tik XX a.

Kristupas Hasenšteinas mirė 1821 m. gruodžio 17 d., palaidotas Piktupėnuose.