Dar sykį apie Mažosios Lietuvos paveldą

Tad apie objektą Turgaus a. 3A, dokumentas siųstas Šilutės rajono administracijos direktoriui p. A. Jurkui.

„Pastatas Turgaus g. 3A, Šilutės mieste (Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išraše įvardijamas kaip gamybinės dirbtuvės), atspindintis Mažosios Lietuvos krašto architektūrą, šiandien neprižiūrimas ir palaipsniui ardomas. Kultūros vertybių registre minėtas pastatas pažymėtas kultūros paveldo objekto Pastato (u.k. 2308, Turgaus g. 3, Šilutė) teritorijoje kaip vertingųjų savybių požymių turintis objektas bei Šilutės miesto istorinės dalies (u.k. 12331) kaip urbanistinės struktūros pastatas. Pažymime, jog vadovaujantis Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 8 str. 5 d. nekilnojamųjų kultūros vertybių reikšmingumą, kultūros paveldo objektų ar vietovių vertingąsias savybes nustato ir jų teritorijų bei kultūros paveldo objektų apsaugos zonų ribas apibrėžia bei sprendžia dėl apsaugos reikalingumo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos ir savivaldybių sudarytos nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, prašome spręsti dėl vertingųjų savybių atskleidimo pastatui Turgaus g. 3A, Šilutėje bei medžiagos pateikimo nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybai, kad būtų priimtas sprendimas dėl teisinės apsaugos (ne)suteikimo bei pastato (ne)įregistravimo Kultūros vertybių registre.

Atkreipiame dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 49 str. nuostatas, savivaldybių administracijos vykdo statinių naudojimo priežiūrą. Prašome užtikrinti, kad minėtas pastatas, Turgaus g. 3A, Šilutėje, nebūtų griaunamas ir įpareigoti savininkus stabilizuoti pastato būklę. Pažymime, kad vadovaujantis NKPAĮ 8 str. 12 d., Kultūros vertybių registro duomenys yra vieši ir skelbiami tinklapyje http://kvr.kpd.lt/.

Vedėjas Almantas Mureika

Ar bus sureaguota ir imtasi priemonių šį kartą? Miegančių gražuolių krašte princai jas vis žadina, pliaukši per skruostelius, bandydami sulaukti, kuomet jų akelės atsimerks, ir vis nesėkmingai... Bet neprarandu vilties, tikiu, kad A. Jurkus - padorus krašto patriotas, ir pagaliau imsis veiksmų iš peties. Labai noriu tikėti... Toji liūlanti pelkė pagaliau turi būti išvalyta, kad galėtume pažiūrėti ateinančiai kartai į akis be gėdos jausmo.

Valstybinė kultūros paveldo komisija, vykdydama Valstybinės kultūros paveldo komisijos įstatymo 8 str. 1 d. 6 p., 2022 metų rugsėjo 21 d. Lietuvos Respublikos Seime pristatė pranešimą apie kultūros paveldo apsaugos raidą, būklę ir pažangą. Tai nauja Valstybinės kultūros paveldo komisijos funkcija ir toks pranešimas buvo pristatomas pirmą kartą. Pranešime išreikšta mintis, kad paveldas yra praeitis, dabartis ir ateitis, o paveldo vertės daro poveikį aplinkai ir turėtų veikti kaip galinga šiuolaikinės paveldosaugos varomoji jėga“, – teigė Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė doc. dr. Vaidutė Ščiglienė. Paveldas – nacionalinio saugumo objektas, kurio apsaugai turi būti skiriamas ypatingas dėmesys (kalbant ne tik apie finansinę paramą, bet ir apie moralinės šio valstybės turto reikšmės puoselėjimą).

Lietuvos tapatumo ir kultūros savitumo išsaugojimas vienas iš esminių prioritetų valstybės mastu. Strateginis kultūros paveldo apsaugos pribrendęs darbas – Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo keitimas. Dabartinė paveldosaugos sistema yra paini, kultūros paveldą reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai neaiškūs ir įvairiai interpretuojami, dėl to paveldosaugos problemų įvardinimas bei minėto įstatymo keitimas, tikimės, bus išdiskutuotas su visuomene bei profesine bendruomene ir nesukels susipriešinimo tarp skirtingai manančių ir kultūros paveldą vertinančių asmenų. Iki jų pateikėme Kultūros ministerijai probleminių aspektų sąrašą su argumentacija. Pavyzdžiui, pasisakyta dėl galiojančiame Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme įvardintų sąvokų ir jų apibrėžčių, kurios neaiškios tiek specialistams, tiek visuomenei, todėl jos turi būti tobulinamos, identifikuotos problemos dėl kultūros paveldo atkūrimo ir autentiškumo, statuso „saugomas“, Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybų ir kitų subjektų kompetencijų, vertybių pradinės ir teisinės apsaugos, specialiųjų planų rengimo ir kt.“– teigia Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė doc. dr. Vaidutė Ščiglienė.

Atkreipiamas dėmesys į pradėtą nekilnojamojo kultūros paveldo inventorizavimo procesą ir jo apimtis – šiuo metu inventoriuje yra duomenys apie 460 objektų. Deja, inventorizavimo procese kol kas dalyvauja tik 4 fiziniai asmenys ir tik 4 savivaldybės, nors pareiškusios norą buvo 7 savivaldybės (rugsėjo 13 d. duomenimis). Didžiausią darbą atlieka Kultūros paveldo departamento teritoriniai skyriai ir Kultūros paveldo centro specialistai. Atsižvelgiant į tokias inventorizavimo apimtis ir suinteresuotumą, sutvarkyti inventorių užtruks dešimtmečius, todėl būtina skatinti savivaldybes prisidėti prie inventorizavimo darbų, nes kaip pastebėta, savivaldybių paveldosaugininkai profesionalūs ir suinteresuoti paveldo apsauga, todėl jų indėlis inventorizuojant paveldą būtų ženklus.

Paveldas – ne problema ar iššūkis, o savasties dalis. Tai pagaliau turėtų suvokti visi Mažosios Lietuvos gyventojai, autochtonai ir atsikėlę čia, savivaldybės administracija, meras, mes visi čia gyvename, ir visiems be išimties turėtų skaudėti širdį dėl griūvančių senosios Prūsijos pastatų.

Su šia viltimi ir baigiu...