Pagėgių bibliotekos direktoriaus konkursas pagal „geriausią“ sovietmečio praktiką

Vienintelė kandidatė – mero patarėja

„Šilokarčemos“ šaltinių duomenimis, konkursą bibliotekos direktoriaus pareigoms užimti „netikėtai“ laimėjo ilgametė mero liberalo Vaido Bendaravičiaus patarėja, ištikimoji Inga Kuzmarskienė. Tiesa, sunku net vadinti tai konkursu, nes jame dalyvavo... tik viena kandidatė.

Kaip gerai pažįstama sovietinių laikų praktika: iš anksto numatytas „tinkamas“ asmuo be konkurencijos, be diskusijų ir, be abejo, be jokių netikėtumų laimi pareigas.

Partijos išrinktoji

Iškilus klausimams dėl kandidatės kvalifikacijos ir tinkamumo eiti bibliotekos vadovo pareigas, mat kandidatė neturi kažkokios reikšmingos vadovavimo patirties tokiems dideliems kolektyvams, liberalų valdžiai tai nėra kliūtis.

Ne paslaptis, kad ilgametė mero patarėja visada buvo išskirtinai lojali liberalų partijai ir jos „linijai“, o tai ir yra svarbiausia. Tokie partiniai paskyrimai primena ne europietišką savivaldą, o gerai sustyguotą sovietmečio nomenklatūrinę tvarką.

Kai lojalumas svarbiau už kompetenciją

Buvusi direktorė M. Jašinskaitė-Jasevičienė savo vadovavimo metais ne tik puoselėjo Mažosios Lietuvos kultūrinį palikimą, buvo gerbiama įstaigos vadovė, bet ir atlaikė ne vieną politinio spaudimo bangą.

„Esama politinių, vertybinių ir komunikacijos problemų, kurios apsunkina veiklą,“ – išeidama sakė ji. Pasak buvusios vadovės, dažnai vadovams ar kitiems darbuotojams valdžia taiko dvigubus standartus, o pamatinės bendražmogiškos vertybės nustumiamos į paraštes. Buvusi vadovė sakė, jog sunku dirbti, kai nėra komunikacijos su savivaldybės vadovais, o jų sprendimus ir požiūrį į dalykus lemia gandai, nuogirdos ir pan.

Per vadovavimo laikotarpį pasitaikė atvejų, kai siekiant „pakovoti“ už įstaigos biudžetą ar darbuotojų gerovę, buvo netgi kerštaujama asmeniškai – pvz., sumažinant buvusios vadovės atlyginimą arba neskiriant pinigų darbuotojų būtinosioms darbo sąlygoms užtikrinti, dėl ko darbuotojai buvo priversti dirbti itin prastomis sąlygomis.

Žeidė ir kai kurių vadovų požiūris, kai itin aršiai pasisakę prieš Vydūno vardo suteikimą bibliotekai (supraskite, biblioteka to neverta), vėliau kartu su bibliotekos bendruomene vyko į bibliotekai priklausančios Vydūnui skirtos parodos pristatymą LR Seime, viešai pasisakė apie tai, kaip didžiuojasi biblioteka, kuri vykdo Vydūnui ir jo veiklai populiarinti skirtą veiklą, garsina Pagėgių kraštą bei visą Mažąją Lietuvą. „Man visą laiką buvo sunku suvokti tokį kai kurių iš savivaldybės vadovų elgesį“, – sakė buvusi bibliotekos vadovė.

Toks požiūris ne tik demotyvuoja, bet ir kelia klausimų dėl teisingumo bei pagarbos vadovų darbui. „Kai trūksta bendrų vertybių, dialogo ir įsiklausymo, ilgalaikis darbas tampa iššūkiu,“ – teigė M. Jašinskaitė-Jasevičienė.

Jos pasitraukimas buvo palydėtas subtiliomis užuominomis apie dvigubus standartus ir spaudimą iš savivaldybės pusės. Dabar jau aišku, ką reiškė tas „spaudimas“ – vieta turėjo atitekti „tinkamam“ žmogui.

Pagėgiškiai tyliai stebi šį surežisuotą konkursą, kuris niekuo nesiskiria nuo laikų, kai visi vadovaujantys postai buvo skiriami pagal „partinį bilietą“. Tokia Pagėgių valdančiųjų liberalų politika ne tik kad neskatina skaidrumo, bet ir grąžina į laikus, kai vadovai buvo paskiriami pagal lojalumą, o ne kompetenciją. Kuo visa tai baigsis? Sprendžiant iš tendencijų – ne kultūros ir idėjų klestėjimu, o eiliniu politiniu farsu.