Rambyno kalne ieškotas Napoleono lobis
Bitėnų kapinaičių vartai, galėję būti vienu iš atskaitos taškų
Kartu su pareiškimu jie pateikė planą su detaliais prancūzų kalba parašytais paaiškinimais. Jame buvo nurodyta, jog 7 centnerių aukso ir briliantų, sukrautų į 2 metalines dėžes, yra užkastos 4 metrų atstumu viena nuo kitos 1,7 metrų gylyje. Iš viršaus lobio vieta užkrauta akmenų sluoksniu. Pagal planą lobis esą paslėptas netoli Bitėnų kaimo, ant kalnelio prie senų vokiškų kapinių su metaliniais kryžiais, aptvertų sena vielos tvora su smailiomis atramomis.
Plane papildomai nurodyti vietovės orientyrai: trys ąžuolai prie minėtų kapinių, Tusaino dvaro plytinės dvaras (dabar Kaliningrado sritis) ir Tilžės (dabar Sovietskas) karalienės Luizės bažnyčios bokštas. Plane nurodoma, kad menamų linijų, išvestų per nurodytus taškus, susikirtimo vietoje ir yra paslėptas lobis. Karlas Lipkė tvirtino, kad planą gavęs dar tolimais 1939 m. iš tūlo Krolcigo. Tas bandęs lobį ieškoti, bet nesėkmingai. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui jis buvo pašauktas į vokiečių armiją ir Lenkijos fronte žuvo.
Karlas Lipkė, tuo metu gyvenęs Smalininkuose ir dirbęs upeiviu Klaipėdos–Kauno ruože, 1942 m. savarankiškai bandė ieškoti lobio pagal įsimintą ir atkurtą planą. Jis teigė, kad lobio ieškojęs paviršutiniškai ir paskubomis, nes bijojęs vokiečių valdžios. Vėliau K. Lipkė buvo mobilizuotas į armiją.
Iš Maskvos apie lobį buvo pranešta Lietuvos vidaus reikalų ministerijai. Matyt, informacija pasirodė pakankamai patikima, kad LTRS VRM 1974 m. lapkričio mėnesį surengė didžiulius lobio paieškos darbus, tam pasitelkę naujausius kompleksinės geologijos metodus, grunto gręžimo mechanizmus ir net Šilutės melioracijos–statybos valdybos gigantišką žingsniuojantį ekskavatorių. Paieškose dalyvavo per 30 žmonių.
Buvo nuspręsta į paieškų vietą pasikviesti tėvą ir sūnų Lipkes. Jie abu atvyko į Vilnių… Tačiau po pokalbio su paieškas kuruojančios institucijos pareigūnais 65 m. amžiaus Karlas Lipkė netikėtai mirė „Gintaro“ viešbutyje. Sūnus, palaidojęs tėvą, nebegrįžo į Lietuvą. Laiške pranešė, kad sutinkąs, jog paieškos darbai būtų tęsiami be jo.
Kruopščiai ištyrinėjus lobio vietą, atlikus aibę gręžinių, specialistai konstatavo, kad patikrintoje vietoje gruntas niekada nebuvo liestas… Taigi, besitraukiančios Napoleono kariuomenės paslėpto lobio Bitėnų kaimo pakraštyje surasti nepavyko.
LTSR Valstybės saugumo komiteto duomenimis, praėjus kiek laiko po valstybinių paieškų, buvo stebimi atskiri piliečiai savarankiškai ieškoję Napoleono lobio.
Šaltinis: Mokslas ir gyvenimas, 1986 m. Nr. 7. Kur paslėptas Napoleono lobis? Straipsnį parašė teisės mokslų kandidatas Petras Čiočys, pagal tuomečio LTSR vidaus reikalų ministerijos kovos su socialistinės nuosavybės grobstymo skyriaus viršininko M. Petkevičiaus pasakojimą. Šį pasakojimą atsiuntė klaipėdiškis Egidijus Kazlauskis.
P. S. Apie tai, kad Rambyno kalno apylinkėse atrastas Napoleono lobis balandžio 1 dieną, netrukus po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 1990 m., kaip tos dienos pokštą nutarė paskelbti vienas buvęs Šilutės korespondentas, tuomet dirbęs viename iš Klaipėdos dienraščių. Sujudimo tuomet būta nemenko – ir Lietuvos, ir Prancūzijos valdžia kaip reikiant susijaudino. Tačiau paaiškėjus, kad tai viso labo tik to žmogaus balandžio 1-osios juokas, ši žinia buvo paskutine jo darbo žiniasklaidoje…
Straipsnio komentarai
