Šauktiniai ir savanoriai – tarsi Lietuvos kariuomenės atsarginių žaidėjų suolas

Apie tai penktadienį konferencijoje „Kokios kariuomenės Lietuvai reikia šiandien?“ kalbėjo Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų štabo viršininkas pulkininkas Dalius Polekauskas.

„Lietuvos žmonės mėgsta krepšinį, todėl žino, kiek daug reiškia ilgas atsarginių žaidėjų suolelis. Lietuvos kariuomenėje yra panaši situacija. Mes negalime remtis vien profesionalais, mums reikia turėti savo atsarginių žaidėjų suolelį“, – sakė karininkas.

Galima teigti, kad mūsų kariuomenės rezervas yra skirstomas yra tris dalis: aktyvusis, parengtas ir neparengtas. 

Pirmoji kategorija, tai – savanoriai, kurie yra integrali kariuomenės dalis, nuolat dalyvauja pratybose, mokymuose, ne tarptautinėse operacijose.

Tai yra piliečiai, kurie nėra Lietuvos kariuomenės darbuotojai, neatlieka profesionalios tarnybos, tačiau nuolat atnaujina savo kovinį pasirengimą ir gali būti pašaukti. 

„Aktyvusis rezervas karių yra vertinamas. Tai vertingas indėlis į šalies gynybą tiek kokybiniu, tiek kiekybiniu požiūriu. Lietuvos kariuomenė yra stipresnė turėdama parengtą ir integruotą aktyvųjį rezervą“, – sakė pulkininkas D.Polekauskas.

Parengtas rezervas, tai – atitarnavę kariai profesionalai ir šauktiniai. Nors duomenys nėra tikslūs, tačiau šiuo metu Lietuva turi tik apie 2,5 tūkst. tokių karių. 

Neparengtas rezervas, tai piliečiai, kurie gali dalyvauti Lietuvos kariuomenės veikloje, tačiau šiuo metu yra pasyvūs.

Skaičiuojama, kad tokių žmonių mūsų šalyje yra apie 700 tūkst. 

Pulkininkas D.Polekauskas pabrėžė, kad Lietuvos kariuomenės parengtas rezervas šiuo metu yra didelė problema, todėl artimiausiais metais išliks vienu didžiausių prioritetų.

A.Vaitkevičiaus/15min.lt nuotr./Vaidotas Malinionis

Jis sakė, kad aktyvusis ir parengtas rezervai sustiprina kariuomenės galimybes ir todėl, kad išplečia karių kompetencijas. Pavyzdžiui, į aktyvųjį rezervą ateina medikai, teisininkai, programuotojai ir kitokių sričių specialistai. 

Lietuvos kariuomenė negali rengti tokių sričių profesionalų, nes tai būtų per brangu ir neefektyvu, todėl rezervistai smarkiai išplečia Lietuvos kariuomenės galimybes.

„Be to, parengtas rezervas padeda didinti visuomenės pasitikėjimą“, – sakė Sausumos pajėgų štabo viršininkas D.Polekauskas.

Tai reiškia, kad kuo daugiau piliečių prisilies prie kariuomenės, tuo geriau supras, kokį darbą atlieka valstybės gynėjai. Tai didina pasitikėjimą.

„Gegužę Lietuvoje vyks pirmosios mobilizacijos pratybos. Tai mums leis geriau suprasti, kur mes turime gerinti savo veiklą ir ką galime pakeisti“, – sakė karininkas.

Rezervo problemas parodė Ukrainos armija

Seimo narė ir diskusijos organizatorė Rasa Juknevičienė sakė, kad kalbant apie rezervą ir jo reikšmę, turi keistis ir visuomenės požiūris.

„Anksčiau žmonės sakydavo, kad yra jie – tai reiškia tie, kurie turi mus ginti. Dabar visuomenė turi pereiti į tokį supratimą, kad esame mes – visi, kurie turime ginti valstybę“, – sakė politikė.

Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Rasa Juknevičienė

Lietuvos nacionalinės veteranų asociacijos valdybos narys atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis pabrėžė, kad net Rusijos sukeltas karas Ukrainoje parodė, koks svarbus yra piliečių pasirengimas ginti šalį – viena didžiausių problemų Rytų Ukrainos frontuose yra šaudymas į savus. 

„Kiek man teko girdėti, šaudymas į savus sudaro apie 50–60 proc. visų nuostolių. Ką tai reiškia? Tai yra nemokšiškumas“, – sakė atsargos pulkininkas. 

Karininkas pabrėžė, kad Lietuva privalo mokytis iš Ukrainos armijos klaidų – nors Rusijos užpulta šalis turėjo parengtą rezervą, tačiau, matyt, neskyrė pakankamai dėmesio kokybei.